Vydūno takais. Vydūnas - filosofas ir moralistas

Vydūnas – ypatinga figūra mūsų kultūroje, kaip ypatingas jo gyvenimiškasis bei kūrybinis likimas, kaip ypatinga jo buvimo mūsų kultūrinėje sąmonėje situacija. Nuveikęs didžiulius darbus, labai nusipelnęs tautos kultūrai, jis ilgą laiką buvo paliktas beveik visiškoje užmarštyje.Užmaršties lentynose tūnojo į lietuvių dramaturgijos aukso fondą įeinantys jo dramos veikalai, o į jo filosofijos traktatus ilgą laiką daug kam buvo baisu ir pasižiūrėti, juo labiau sužinoti, kas juose parašyta. Nebuvo Vydūno darbų ir idėjų mūsų kultūros apyvartoje, jų tarsi ir nereikėjo. Nereikėjo todėl, kad nežinojome iš viso tuos darbus esant. O tuo nežinojimu labai save, savo kultūrinę sąmonę ir atmintį nuskurdinome. Šiandieninė situacija yra tokia, kad labai pasigendame būtent tų vertybių, kurias taip nenuilstamai su dideliu atkaklumu ir pasiaukojimu teikė tautai Vydūnas.
Vydūnas ( Vilhelmas Storosta ) gimė 1868 m. Kovo 22 d. Jonaičių kaime netoli Šilutės. Tada šis kraštas priklausė Prusijai. Lietuvius vokiečiai niekino, laikė menkaverčiais žmonėmis. Todėl lietuviai buvo nevieningi; dalis jų stengėsi išsaugoti savo protėvių kalbą ir papročius,. Kiti siekė perimti vokiečių kultūrą.
Labiausiai prie senųjų papročių, prosenelių kalbos buvo prisirišę valstiečiai. Mažasis Vilhelmas stebėjo jų buitį, sunkią kovą dėl savo egzistensijos. Nuo pat vaikystės jis troško būti naudingas savo kraštui. „Vaikas būdamas ir pastebėjęs, kaip doriškai silpninami yra lietuviai vokiečių, kaip jiems reiškiama panieka, pasiryžau savo amžių tam skirt, kad lietuviai galėtų jaustis garbės vertais žmonėmis. Iš pradžių nežinojau, kaip tai pradėjus“, - prisipažino vėliau mąstytojas.
Vilhelmas Storosta baiminosi dėl savo tautos likimo, stiprėjančios germanizacijos. Ypač jo jautrią sielą užgaudavo savo tautos, praeities išsižadėjimas. „Matau, - rašė jis, - kad žmonės, pertraukdami sąryšį su savo kilme, savo tėvais – protėviais, gadina savo dorovę ir intelektą, trukdina savo dvasios – sielos tarpimą, praleidžia veltui savo amžių. O aš norėjau supratimą sužadinti, kad to nepadarytų. Pats lietuviškumo išlaikymas yra antros eilės dalykas. Jis yra forma. O man rūpi esmė. Ir aš noriu dirbti ne...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!