2005 m.
Absurdo laisvė ............................................................................................................................... 10
Literatūra ........................................................................................................................................ 14
Įvadas
Mirtis yra esminė žmogaus gyvenimo dimensija, per ją atsiveria tikroji žmogaus gyvenimo vertė ir prasmė. Žiūrint iš gamtos mokslų pozicijų, jokios mirties problemos nėra; visa, kas gyva, niršta. Tačiau mirtis- ne tik biologinė, bet ir ontologinė kategorija. Mirtis yra įsisąmoninta baigtis, tampanti integralia žmogaus egzistencijos dalimi. Dar daugiau- sąmoningas mirties priėmimas laikomas žmogaus prerogatyva, jo laisvės išraiška, todėl tam tikra prasme galima teigti, kad „žmogus laisvas tik įvaldęs mirtį, jei jis pajėgia savo mirtį determinuoti kaip laisvai pasirinktą savo gyvenimo baigtį... Kol to nėra, mirtis lieka tik natūralia neįvaldyta viso gyvenimo riba“.
Požiūris į mirtį istorijos tėkmėje
Žmogaus ir mirties santykis visais laikais domino žmoniją. Buvo kuriami įvairūs mitai apie legendinius didvyrius, įveikusius mirtį. Vienas žinomiausių- tai senovės graikų poeto Homero papasakotas „Sizifo mitas“. Pasak Homero, Sizifas buvo išmintingiausias ir apdairiausias iš mirtingųjų. Tai ir buvo priežastis, privertusi jį tapti nereikalingu požemio karalystės darbininku. Jam buvo priekaištaujama dėl lengvabūdiško elgesio su dievais; jis išduodavęs jų paslaptis. Poetas pasakoja, kad Sizifas sukaustė grandinėmis Mirtį. Plutonas negalėjo ištverti, regėdamas savo karalystę tuščią ir nebylią. Jis pasiuntė karo dievą, ir šis išlaisvino Mirtį iš jos nugalėtojo rankų.
Graikus nelabai žavėjo pomirtinis gyvenimas. Jie daugiau domėjosi savo tautos gyvenimu ir gerove šiame pasaulyje, džiaugėsi žemišku gyvenimu. O sielą skaitė ne kuo kitu kaip tik bejėgiu šešėliu, kylančiais į orą dūmais, kurių niekas negali pagauti.
Platonas savo filosofijoje sukuria logiškai pagrįstą nemirtingumo iliuziją, iš kurios seka, kad mirtis yra pozityvus reiškinys, išlaisvinantis dvasią iš kūniškų varžtų. Tikroji išmintis slypi pasirengime mirti. Filosofija yra menas sutikti mirtį tinkamai pasirengus.
Sokratas sakėsi nebijąs mirties todėl, kad yra pasirengęs jai visa savo filosofija ir gyvenimo būdu. Pats filosofavimas- tai pasiruošimas nemirtingos sielos išlaisvinimui nuo mirtingo apvalkalo.
Pasak Epikūro, žmogus savo likimo nepakeis, jis gali tik įgauti dvasios stiprybės ir ištvermingai pernešti tai, kas gamtos lemta. Mirtis atitinka prigimtį,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!