Vydūno mintys apie asmens tobulėjimą

Žmonija nuo seno ieško rakto, vedančio į laimingą gyvenimą. Įvairių epochų mąstytojai manė, jog laimė pasiekiama tik per dvasios harmonijos problemos sprendimą. Dvasinis žmogaus tobulėjimas laikomas vienu iš pagrindinių ir dabartinės visuomenės uždavinių. Todėl vis didesnis dėmesys skiriamas asmeniniam žmogaus pasauliui, jo psichikai, dorovinei bei estetinei kultūrai.
Šią mums aktualią temą nagrinėjo Lietuvos idealistinės filosofijos atstovas Vydūnas - Vilhelmas Storosta (1868 – 1953). Jo kūryboje ir veikloje daugiausia dėmesio skiriama žmogaus asmenybei, jos moraliniam tobulėjimui. Pasak Vydūno, tiktai fiziškai ir dvasiškai sveikas žmogus gali jausti gyvenimo pilnatvę.
Vydūnas teigė, kad žmogaus asmenybė reiškiasi atskiromis gyvybėmis. Tai – kūno gyvybe, jausmų, proto bei minčių ir reikšmingiausia – dvasios (sielos) gyvybe. Žmoguje turi būti visų šių gyvybės sričių harmonija, o pirmiausiai turi reikštis dvasinės savybės. Būtent jos sąlygoja žmoniškumo raišką asmenyje. Tačiau ne kiekviename žmoguje dvasiniai pradai aktyvūs, nes nevienodai žmonės yra sąmoningi. Skirtingus sąmoningumo lygius žmonėse sąlygoja jų nevienoda pažanga dvasinėje savo evoliucijoje. Tik stipri dvasia tegali suteikti jėgų kūnui, tinkamai sureguliuoti gyvybinius procesus jame, pasiekti darnos psichikos reiškinių pasaulyje. Toji dvasia ir yra žmogus, jo esmingasis aš, o visa kita – to esmingojo aš pasireiškimo priemonės.
Vydūno sveikatos filosofijos pagrindą sudaro žmogaus tobulėjimo, visų jame veikiančių galių hierarchija ir harmonija. Be sveikatos, padedančios žmogui reikštis gyvenime, galime išskirti kultūrą, kuri užima taip pat labai svarbią vietą asmens tobulėjimo srityje. Kultūrą Vydūnas apibūdino, kaip dvasinės žmoniškumo esmės santykį su pasauliu, reiškimąsi jame. Svarbiausias kultūros tikslas – dvasinės žmogaus esmės stiprinimas, išlaisvinimas iš gamtiškosios priklausomybės. Pagrindinėmis kultūros reiškimosi priemonėmis Vydūnas laikė mokslą, meną ir dorovę. Mokslo pagalba žmoniškumo esmė pažįstanti, įvaldanti ir pertvarkanti materialųjį pasaulį. Menu ji gali įsikūnyti materialiuose objektuose ir taip tampa žmogui pažįstama. Dorove išreiškiamas žmogaus dvasingumo santykis su pažmoniškumu. Ji yra tik ten kur reiškiasi žmoniškumas.
Žmogaus esmė, anot Vydūno yra dvasinė. Bet ir dvasia kartais apmiršta ir ją reikia žadinti, prikelti....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!