Gyvenimo filosofija: F. Nyčė, A. Šopenhaueris, V. Diltėjus

Tai viena moderniausių filosofijos krypčių. Filosofavimo tema žemiškas žmogaus gyvenimas. Suvokimas žmogaus, kaip gamtos dalies. Žmogus, pagal gyvenimo filosofiją, yra iracionali, instinktų valdoma būtybė.. Žmogiškoji aplinka yra vadinama gyvenimo srautu. Tai jausmai, instinktai, troškimai, valia bei viskas, kas susiję su žmogaus juslėmis. Be to gyvenimo filosofijoje didelį vaidmenį turi ir tiesa. Pasak šios krypties filosofijos tiesa, tai naudingumas, mąstymas ir pažinimas. Be to pažinimas yra tikslingas, tarnaujantis gyvenimui veikimas. Ši mintis mus priartina prie filosofinio požiūrio, pagal kurį „gyvenimas“ yra apskritai aukščiausia ir besąlygiška vertybė, kuriam ir filosofavimas galiausiai yra gyvenimo išraiška, o ne tiesos savaime pažinimas.
Žymiausi šios krypties filosofijos atstovai yra Vilhelmas Diltėjus, Frydrichas Nyčė ir Artūras Šopenhaueris.
W.Diltėjus mėgino sistemos ir metodo požiūriu pagrįsti humanitarinius mokslus, atskirdamas juos nuo gamtos mokslų. Savo humanitarinių mokslų pagrindų teorija, kuri dar vadinama „istorinio proto kritika“, Diltėjus sieja su metafizikos kritika, nes, anot jo, metafizika pateikia mokslo požiūriu galutinius rezultatus. Humanitariniai mokslai skiriasi nuo gamtos, nes jie susiję su paties žmogaus sukurta tikrove. Tad natūralu, kad ir pažinimo būdai yra skirtingi: gamtą aiškiname, o dvasią suprantame. Humanitarinių mokslų pažinimo teorijos pagrindas yra ne abstraktus pažinimo subjektas, o visas žmogus. Todėl labai svarbi čia tampa psichologija. Metodas, kurį taikydamas žmogus tampa humanitarinių mokslų objektu, pagrįstas išgyvenimo, išraiškos ir supratimo sąsaja. Diltėjus vadinamas pozityviu, kai jis atmeta metafiziką kaip įrodomą mokslą. Jo „Humanitarinių mokslų įvadas“, tęsiamas serijoje publikacijų „Filosofijos istorijos archyve“ ir Berlyno mokslų akademijos darbuose; iš tų publikacijų pirmiausia minėtinas apibendrinantis traktatas „Istorinio pasaulio struktūra humasnitariniuose moksluose“, kuris šiuo, metafizikos nugalėjimo, požiūriu pateikia meistrišką filosofijos istorijos apžvalgą. Tačiau vietoje metafizikos siekiant pažinimo totalumo jam iškyla visai kas kita: universali istorija kaip žmogaus dvasios ir jo nuostatų pasaulio atžvilgiu istorija ir kaip kelios į įvairių galimų pasaulio išgyvenimo būdų supratimą. Žmogus yra tikrasis, galutinis filosofijos objektas, o žmones mes pažįstame iš psichologiškai grindžiamos istorijos. Čia...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!