Karlo Markso filosofija

Marksizmo šaknys slypi religijoje. Atsiradęs kaip mo­dernybės „teisingumo ir lygybės visiems" siekio kul­minacija, jis meistriškai prisitaikė prie proto ribų bei kintančio pasaulio pagrindinių poreikių. Iš tiesų, marksizmo ištakos glūdi Apšvietos epochos idėjoje, jog ideologija, kaip mokslas apie idėjas, užuot pa­prasčiausiai pateikusi dar vieną mus supančio pa­saulio interpretaciją, yra pajėgi jį keisti. Marksizme užkoduotas prometėjizmas ir tikėjimas pažanga da­ro šią doktriną teisėta tiek Renesanso, tiek Apšvie­tos epochos įpėdine. Modernieji politiniai bei mora­liniai jausmai, į kuriuos marksizmas apeliuoja, su­gestijuoja, jog klasikinis liberalizmas ir marksizmas turėjo būti draugais, jei ne dar daugiau – tikrais broliais.
Karl Heinrich Marx (Karlas Marksas; 1818-1883) - vokiečių filosofas, politinis ekonomistas, politikos žurnalistas, vienas marksizmo ideologų. Buvo vienas iš jaunųjų hėgelininkų lyderių.
Marksas laikomas svarbiausiu ankstyvojo darbininkų judėjimo mąstytoju, jo kūrybą reikėtų vertinti kartu su F.Engelso darbais, kuris daug prisidėjo prie politinės ekonomijos kritikos ir po K.Markso mirties publikavo jo paskutinius darbus (antrą ir trečią "Kapitalo" dalį).
Marksas teorijos moksliškai pagrindė tarptautinį darbininkų judėjimą. vargu ar buvo kitas toks filosofas, taip atkreipęs visuomenės dėmęsį į joje egzistuojančių dalykų tarpusavio ryšius. Jo dialektinis bei istorinis materializmas tapo įtakingiausia šių laikų filosofine srove (marksizmu), kurią labiausiai išplėtojo ir panaudojo revoliucijai Leninas.
Filosofija, kurią sukūrė Karlas Marksas (1818—1883) ir Frydrichas Engelsas (1820—1895), paremta labai aiškiu supratimu to, kad ir idealumas, ir materialumas, nors yra ir tos pačios realybės faktai, tačiau anaiptol netapatūs vienas kitam dalykai: priešingu atveju būtų nesuprantamas ir nepaaiškinamas nei pasaulio prieštaringumas, nei jo vienovė. K. Marksas ir F. Engelsas pirmąkart filosofijos istorijoje esmingai — nei ką sumenkindami, nei ką perdėdami — pabrėžė materialybės, kaip pasaulio aiškinimo principo, svarbą. Anksčiau visi, norėję pasaulį aiškinti materialybės pagrindu, materialumą taip suabsoliutindavo, kad idealumo tarsi ir nebelikdavo: pripažinti jis būdavo pripažįstamas (kaip kitaip paaiškinsi patį materialybės aiškinimą?— juk ne akmenys, o mintys verda galvoj!), tačiau mąstyme idealybė nedalyvaudavo kaip faktas, kaip mąstymo mąstymas. Šią aplinkybę K....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!