Egzistencialistinė filosofija

Kiekvienas iš mūsų mąstome apie savo esmę, galvojame: „ kodėl esame, kas esame? “, „Ką aš šitoj Žemėj veikiu? “, „kodėl gimiau čia ir kodėl dabar ir kas norėjo, kad taip būtų?, „ką turiu atlikti gyvenime?, „ kas gi yra būtis iš kurios atsiranda visa, kas yra?“ Manau teisingą atsakymą pačiam rasti labai sunku, o ir tas surastas atsakymas po kiek laiko gali pasirodyti klaidingas. Tačiau mums gali padėti egzistencinė filosofija, kuri aiškina žmogaus buvimą ir vietą pasaulyje, kuri padeda tapti pačiu savimi nebėgant nuo tikrovės.
TEMA: Egzistencialistinė filosofija.
MANO TIKSLAS: Susipažinti su egzistencializmu, aptarti įvairių autorių keliamas problemas, idėjas, vertybes bei požiūrį į jas.
1. Apibūdinti egzistencializmo istoriją.
2. Aprašyti pagrindinius principus.
3. Išanalizuoti, apibūdinti filosofų nagrinėjamas problemas, idejas.
4. Palyginti tarpusavyje egzistencialistus, jų nuomomes.
Pagrindinės sąvokos:
Filosofija (graikiškai „meilė išminčiai“) — mokslas apie bendriausius, universaliausius principus ir dėsningumus.
Egzistencializmas — (lot. existensia - egzistavimas, buvimas) – XX amžiuje atsiradus filosofijos kryptis, kurios objektas yra individo egzistencija, skelbia, kad individo likimas nėra visuomenės ir istorijos determinuotas, jis galįs laisvai rinktis.
Egzistencija — egzistencijos filosofijoje – žmogaus dvasinio pasaulio santykis su būtimi.
Būtis — buvimo pagrindas; principas, kurio dėka būtybė tampa būtybe
Vertybės — veiklos orientyrai ir faktoriai, kurie lemia ir žmogaus santykį su pasauliu, ir žmogaus veiklos būdą pasaulyje.
Prasmė — tai daikto ar reiškinio funkcionali paskirtis, žmogaus poreikių tenkinimas.
1. egzistencinĖs filosofijos istorija
Egzistencializmo užuomazgas randame jau 1670 m. išleistose B. Paskalio „Mintyse“, kuriose kalbama apie žmogaus prigimtį, norima leisti pajusti didybę ir menkystę kartu: „Kas gi vis dėlto yra žmogus tarp šių neišmatuojamų begalybių? Niekas, palyginti su begalybe, ir viskas, palyginti su niekuo, - vidurys tarp nieko ir visko. Jam dar be galo toli iki galutinių ribų suvokimo, daiktų pabaiga ir jų esmė neatrandamai paslėpta nuo jo neįžvelgiamoje paslaptyje: jis nesugeba matyti nei to nieko, iš kurio jis atsirado, nei tos begalybės, kurioje jis skendi” (72 fragmentas). O pirmtakais laikytini Sorenas Kirkegoras...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!