Egzistencinė filosofija

Egzistencinė filosofija.
Egzistencinė filosofija užima ypatingą vietą XX a. filosofijos panoramoje. Iš kitų filosofinių krypčių ji išsiskiria savo populiarumų. Ir dabar, XXI amžiuje, egzistencializmo šalininkų ir priešininkų galima surasti ne tik filosofijos specialistų, bet ir šiaip “išsilavinusių žmonių” tarpe. Įdomu, kad šita filosofija labai arti menui, kūrybai, literatūrai, psichologijai – daug egzistencinės filosofijos temų patys filosofai egzistencialistai perkėlė į šitas kultūros sferas. Nuo pat pirmųjų savo žingsnių egzistencinė filosofija pradėjo balansuoti ant ribos, kur susiduria filosofija, kaip sistemiškai ir metodiškai eksplikuotas mokslas apie pasaulį, ir intelekualinė beletristika. Patys egzistencinės filosofijos kūrėjai ne visada suprato jos vietą Vakarų Europos filosofijos tradicijoje, jos istorinę prasmę bei ideologines intencijas. Jie neišsiaiškino nei patys sau, nei kitiems, kas yra egzistencinė filosofija, ir kuo ji noretų būti: “grynąją” filosofiją arba naują religiją, pažinimo ar būties organonu, mąstymo metodu ar išminties meile, teorija ar egzistencinė praktika. Šiuo metu egzistencinė filosofija jau prarado savo publicistišką populiarumą ir tapo filosofijos istorijos faktu. Šiame referate aš noriu papasakoti apie egzistencinės filosofijos specifiką. Ieškodami atsakymo į klausymą, kas yra egzistencinis mąstymas, kokia jo istorine prasme, kaip egzistencializmas susijes su dvasine žmonijos kultūra, koks jo metologinis principas, kokią vietą užima pasaulio filosofijoje, aš sužinojau daug įdomesnio apie žmones, apie dvasią, apie būtį, apie visą tikrovę. Egzistencinio filosofavimo audinys yra toks margas, visos jo apraiškos tokios individualios, egzistencijos filosofijos kūrėjų asmenybės tokios skirtingos ir savitos, kad surasti bendrą vardiklį labai sunku, o gal ir neįmanoma. Iš tikrųjų, kas bendro tarp psichologizuoto, labai asmeniško S. Kierkegoro filosofavimo ir ankstyvojo M. Heidegerio akademinio rigorizmo, tarp šaltakraujiškos E.Huserlio fenomenologijos ir isteriškų F. Nyčės pranašysčių, tarp A. Kamiu estetizuotos filosofijos, bespalvio K. Jasperso spiritualizmo ir kitų labai skirtingų filosofų. Bet visi jie sukuria naują filosofijos kryptį, kurią taip sunku įvardinti: “Egzistencializmas – filosofijos kryptis, analizės išeities tašku laikanti žmogaus buvimą (egzistenciją) ir jo vietą bei vaidmenį pasaulyje”.
5....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!