Pragmatizmo filosofija

Amerikiečių psichologas ir filosofas V.Džeimsas psichologijoje yra žinomas kaip „sąmonės srauto“ koncepcijos, filosofijoje – kaip antropologizuotos pragmatizmo versijos kūrėjas. Jo filosofavimo stilius laužė klasikinius kanonus, filosofiją jis perkėlė iš „dramblio kaulo bokšto“ į auditorijas ir kasdienį gyvenimą, dėl to sulaukė vienų karšto pritarimo, o kitų atsiribojimo. Beveik visos išleistos jo knygos yra skaitytų populiarių paskaitų rinkiniai. Kad filosofijos tradicija peržengė savo siauras ribas ir tapo įdomi kitaip kultūriškai užsiangažavusiems žmonėms – tai ir V.Džeimso nuopelnas.
Pragmatizmas kaip filosofijos kryptis susiformavo XIX a. pab. – XX a. per. Amerikoje. Klasikinė pragmatizmo samprata paprastai siejama su Č.S. Pirso principu, V.Džeimso tiesos koncepcija, Ferdinando Kaningo Skoto Šilerio (Schiller, 1864 – 1937) humanizmu bei Džono Diujo (Dewey, 1859 – 1952) instrumentalizmu. Pragmatizmas yra grynojo patyrimo filosofija, teigianti, kad tikrovė negali būti substanciali, fiksuota, užbaigta, ji suvokiama kaip dinamiška ir pliuralistinė, kaip mūsų „sąmonės srautas“, kaip mūsų patyrimas, kurio duomenis žmogus tvarko sau naudinga linkme ir tokiu būdu pats formuoja tikrovę, suteikdamas jai individualų apibrėžtumą. Taigi pasaulis yra plastiškas, neužbaigtas, jo negalima įsprausti į kokią nors schemą. Jame visada yra vietos kūrybai. Tai pliuralistinis pasaulis. Pasaulio vienovė galima tik mūsų sąmonėje, kur vienaip ar kitaip susijungia patyrimo faktai.
V.Džeimsas ne kartą yra minėjęs, kad jis kalba apie tai, kas susiję daugiau su gyvenimu, o ne su logika. Pasak jo, teisinga yra tik tokia idėja, tokia teorija, kuri padeda suvokti objektą, padeda pasiekti patenkinamų rezultatų ir turi praktinių padarinių individui, yra jam naudinga. Vertingumas, rezultatyvumas ir naudingumas yra pagrindiniai tiesos kriterijai. Taigi V.Džeimso filosofija tikrovę tapatina su patyrimu, o tiesą – su naudingumu. Tačiau tiesos naudingumą reikėtų suprasti plačiau, ne vien materialių individo poreikių tenkinimo prasme. Kita vertus, teorijos, idėjos, sąvokos traktuojamos kaip instrumentas, padedantis orientuotis pasaulyje, tvarkyti „sąmonės srauto“ chaosą, klasifikuoti patyrimo duomenis ir pan. Nuo kitų pragmatistų V.Džeimsas skyrėsi tuo, kad jį domino ne filosofinių sąvokų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!