Egzistencinė filosofija ir jos raida

Norėdami pasekti tam tikro „dalyko“ istoriją, pirmiausia turėtume žinoti, apie kokį gi „dalyką“ kalbama. Imantis nagrinėti filosofijos istoriją, iš pradžių bent negalutinai mums reikėtų atsakyti į klausimą, kas yra filosofija. Tačiau šis klausimas ypatingas: kiekvienas bandymas bent jau apytikriai apibrėžti filosofijos ir filosofavimo sritį, įvelia į filosofinių nuomonių ir krypčių ginčus, o tai galiausiai verčia imtis filosofijos istorijos. Nėra, nors ir negalutinio, filosofijos sąvokos apibrėžimo, kuris jau nebūtų tam tikra filosofinė pozicija, kuris pats nebūtų filosofija. Dėl to kiekvienas apibrėžimas bandys iš filosofijos ir jos istorijos pašalinti kitas „filosofijas“, o kartu netiesiogiai rodys esant visuotinę filosofijos sąvoką, apimančią ir tas kitas plačios žmonių veiklos srities formas, „filosofines“ pažiūras ir perspektyvas.
Egzistencialistinė, arba egzistencinė, filosofija užima ypatingą vietą kaleidoskopiškoje dabartinėje buržuazinėje filosofijoje. Iš kitų filosofinių krypčių ji išsiskiria savo populiarumu. Tiesa, šitas jos populiarumas pastaraisiais metais yra kiek sumažėjęs, nes egzistencinė filosofija „iš­ėjo iš mados“, tačiau ir šiandien egzistencializmo šali­ninkų, priešininkų arba žinovų galima surasti ne tik fi­losofijos specialistų arba intelektualinio elito, bet ir šiaip „išsilavinusių žmonių“ tarpe. Kokiu mastu ji pretenduoja aprašyti „kasdienės“ žmogaus egzistencijos struk­tūras ir kelia specifines egzistencijos problemas, tradiciš­kai priskiriamas vadinamųjų „amžinųjų“ (gyvenimo pras­mės, dorovinio apsisprendimo ir kt.) žmogaus būties pro­blemų sričiai, jos temos iš tiesų yra populiarios ir rūpi kiekvienam mąstančiam žmogui. Be to, egzistencinės fi­losofijos populiarumas yra jos kūrėjų (Z. P. Sartro, G. Marselio, A. Kamiu) sąmoningų pastangų rezultatas.
Daugelį egzistencinės filosofijos temų patys filosofai egzistencialistai perkėlė į „grynosios“ literatūros sritį. Nuo pat pirmųjų savo žingsnių ši filosofija pradėjo balansuoti ant ribos, kur susiduria filosofija, kaip sistemiš­kai ir metodiškai eksplikuotas mokslas apie pasaulį, ir in­telektualinė beletristika. Toks egzistencialistinio filosofa­vimo svyravimas tarp „mokslo“ ir „literatūros“ nėra visiškai atsitiktinis dalykas, kurį butų galima aiškinti vien tuo, kad esą kai kurie egzistencinės filosofijos kū­rėjai turėjo literatūrinių polinkių, o jų literatūrinis ta­lentas buvo lygus jų filosofiniam genijui. Polinkis į lite­ratūrą turi...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!