Filosofija ir poezija

Hansas Georgas Gadameris – vienas didžiausių mūsų amžiaus mąstytojų, gimęs 1900 metais. Hermeneutinės filosofijnės krypties atsiradimas pirmiausiai siejamas su jo vardu.
Hermeneutika susijusi su žmonėms be galo svarbią reikšmę turinčių tekstų interpretavimu. Ypatingai aiškinimo reikalavo žydų ir krikščionių šventraščiai, graikų epinė poezija, teisės kodeksai. Hermeneutika buvo plėtojama kaip filosofijos, teologijos ir jurisprudencijos praktika ir teorija.
Lemiamą žingsnį įtvirtinant filosofinį hermeneutikos pobūdį žengė Martinas Heideggeris. Jis mėgino formuluoti hermeneutinės ontologijos projektą ir kurti hermeneutinę ontologiją. Heideggerio dėka dabartinė hermeneutinė filosofija suprantama kaip žmogaus būties. Aiškinimo klausimą, kuris tradicinei hermeneutikai ir hermeneutinei filosofijai yra pagrindinis, Heideggeris sieja su būties klausimu. Klausdami apie būties prasmę, jau esame vedami to, ko ieškome.
Heideggerio atliktas hermeneutikos perorientavimas į ontologinį atkirtį tapo jo mokinio Hanso Georgho Gadamerio filosofinio darbo išeities tašku. Supratimas nagrinėjamas ne tik kaip pažintinis subjekto aktas objekto atžvilgiu, bet kaip paties žmogaus buvimo būdas. Vietoj klausimo, kokiomis sąlygomis subjektas gali suprasti tekstą arba istoriją, klausiama, kokia yra būtybė, kuri supranta, o tas supratimas yra kaip buvimo pasaulyje būdas. Gadameris rašė, kad tai jam buvo lemiamas dalykas suvokiant savo paties mąstymo uždavinius.
Prasidėjus visuotiniam Europos provincialėjimui, dėl Pirmojo pasaulinio karo, žuvo neokantizmas, todėl buvo pradėta ieškoti naujų orietacijų dezorientuotame pasaulyje. Vokietijoje viešpatavo ekspresionizmas gyvenime ir mene.
Tuo metu filosofijoje atsirado viena sritis: meno patirtis. Buvo keliamas toks, plačiai apimantis filosofinis uždavinys: menas yra tikrasis filosofijos organonas, jei ne visa kuo pranašesnis jos varžovas.
Ir čia, Heideggerio dėka paaiškėjo, kad mes dabar tik galime „pakartoti“ graikų filosofavimą. Ardydamas metafiziką, Heideggeris taikė sąmonės idealizmą ir jo ištakas graikų metafizikoje. Jo kritika nepraleido ir teologijos krikščioniškumo, ir filosofijos moksliškumo. Iš Platono ir Aristotelio galime išmokti, kad bet koks filosofinis mąstymas yra gilesnis pirmapradės pasaulio patirties apmąstymas ir kad jis stengiasi iki galo apmąstyti kalbos suvokimo ir vaizduotės galią. Platono dialoguose matome, kad ne kiekvienam galima mąstyti ir kalbėti tą patį, kad pokalbis tik...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!