XX amžiaus filosofija

Vienas iš XX a. bruožų – nepaprastai parčiai gausėjanti technikos ir gamtos mokslų žinija. Realiativumo teorija ir kvantų fizikai naujai atskleidė pasaulį labai didelių ir labai mažų fizikinių objektų srityse. Evoliucijos teorijoje biologija pateikia naują žmogaus įvaizdį: psichologija, pirmiausia Freudo psichoanalizė, iškėlė naujusžmogaus problemos aspektus.
Visa tai įvairiopiai plėtė ir filosofija. tokie filosofai kaip frege ir Russellas labai daug prisidėjo prie matematikos, logikos ir filosofijos plėtrotės XX a.
Kitom filosofijoms kriptims rūpi žmogus ir jo gyvenamasis pasaulis: egzistencijos filosofijos centre yra konkretus gyvenimo tėkmė. Jai davė pradžią Kierkegaard‘as, o XX a. jai atstovauja Jaspersas, Sartre‘as ir Camus. Husserlio išplėtots fenomelogijos metodas – t.y. atsižvelgimas į vidinius sąmonės procesus – turi padėti gauti naujų žinių apie daiktų ir žmogaus esmę.
Taip pat minėtoju metodu pasinaudojo Heideggeris, plačiai užsimojęs naujai apmąstyti būtį. Jo pamatynė ontologija lakytina nauja pradžia, kuri bando priešintis būties užmaršties tradicijai.
Chaoso teorija domisi neprognozuojamais vyksmais sistemose, paklūstančiose deterministinams dėsniams. Tam tikromis sąlygomis dinaminės sistemos gali pereiti į „chaotišką“ būseną, kurioje jų elgsena nebegali būti prognozuojama ne dėl žinojimo stokos, o iš principo. Tokių sistemų pavyzdžiai yra klimatas, gyvūnų populiacijų augimas arba skysčių srautų judėjimas. mažiausiai pradinės būsenos pokytis chaotinėse sistemose sukelia visiškai skirtingus procesus. Tai atsitinka, pvz., prognozuojant orą – net menkiausias drugelio sparno judesys Brazilijos džiunglėse gali sukelti tornadą Šiaurės amerikoje.
Chaotinių sistemų elgseną geometriškai gali būti pavaizduota fraktalinėmis figūromis. Šio darinio filigraniški pakraščiai yra riba, už kurios prasideda chaosas. Šioje srityje sistema svyruoja tarp tam tikrų dydžių. Sritis sudaryta iš panašių i save pačias figūrų, išnyrančių kiekvieną kartą, kai tik padidiname vaizdą. Fizikas Thomas S. Kuhnas knygoje „Mokslo revoliucijų struktūra“ patekė naują mokslo raidos sampratą. Jis kritikuoja ankstesnę mokslo teoriją , kuri gamtos mokslo istoriją traktuoja kaip tolydų žynių kaupimą, kai gaunami tikslesni duomenys ir sukuriamos išsamesnės teorijos. Kuhnas teigia, jog mokslo raidoje esama pakopų:
• ikiparadigminiu laikotarpiu tyrinėtojai nesutaria dėl mokslo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!