XX amžiaus filosofijos paradigmos

empirizmas remiasi patyrimu: vertinga tik tai, kas pozityvu, kitaip tariant, tai, kas gaunama per juslinius įspūdžius.
kilmės klausimą, siekia atskleisti jį stebinančių reiškinių esmines priežastis, taip pat jų atsiradimo būdą, taigi nori įgyti
absoliutų žinojimą.
● Metafizinėje stadijoje žmogaus protas toliau siekia absoliučios tiesos, bet ieško jau kitais būdais. Metafizika kaip ir
teologija pirmiausia siekia atskleisti visko, kas egzistuoja, vidinę prigimtį, kilmę ir tikslą, visų reiškinių esmę, bet remiasi ne
antgamtiniais veiksniais, o vis labiau pakeičia juos abstrakčiomis esybėmis. Gryna vaizduotė tuo metu jau praranda savo
valdžią, o tikras stebėjimas jos dar neįgyja, tačiau samprotavimo sfera išsiplečia, ir tokiu kiek miglotu būdu rengiama dirva
tikram moksliniam stebėjimui. Metafizinė proto raidos stadija yra pažangesnė už teologinę loginiu požiūriu.
● Pozityviojoje fazėje pašalinama viskas, kas yra metafiziška. Aiškinama nebe dairantis į nepažįstamus veiksnius, o
aprašomi empiriškai pastebimi ryšiai ir santykiai, pastovūs ir dėsningi pačių reiškinių ryšiai. Vienintelis absoliutus dalykas yra
tai, kad nieko nėra absoliutaus. Pozityvistinė pakopa yra žmonijos pažangos rezultatas. Tik joje žmonija įveikia religinius ir
metafizinius prietarus, t. y. pasiekia moksliškumo pakopą. Mokslas tarnauja praktiniams tikslams, jis turi iš anksto numatyti
įvykių eigą, kad būtų galima daryti jiems įtaką.
Pagal kompleksiškumo, abstraktumo ir bendrumo laipsnį mokslus galima išdėstyti tam tikra hierarchija, kur kiekvienas
paskesnis mokslas kyla iš pirmesniojo; jis remiasi pastarojo dėsningumais, bet kartu turi ir savo dėsnius, tad negali būti
kildinamas vien iš pirmesniojo mokslo. Mokslų hierarchijoje pirmą vietą kaip patikimiausias ir bendriausias mokslas užima
matematika; ją lydi astronomija, fizika, chemija, biologija ir sociologija. Be to sociologija yra pats sudėtingiausias ir
svarbiausias mokslas. Pažanga pereinant iš teologinės į pozityviąją stadiją, atsispindi vis didėjančiu matematizavimu, kuris
pagaliau turi būti pritaikomas sociologijoje.
NEOPOZITYVIZMAS
XX a. pozityvizmas atgimsta kaip neopozityvizmas arba loginis pozityvizmas. Atstovas – Rudolfas Carnapas (1891-
1970). Į pirmąją vietą iškeliamas moksliškumo reikalavimas. Jį turi garantuoti intersubjektyvus patikrinamumas.
(Intersubjektyvios žinios – skirtingų subjektų suprantamos kalbinę formą turinčios žinios, kurias galima patikrinti). Kadangi
kasdienė kalba turi loginių trūkumų, reikia sukurti idealią mokslinę kalbą, kuri...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!