Kokius transcendencijos pavidalus, iškeltus filosofijos istorijoje nurodo A.Šliogeris?

Refleksija tema: kokius transcendencijos pavidalus, iškeltus filosofijos istorijoje nurodo A.Šliogeris? A.Šliogerio filosofavimo būdas patraukia savo skaidriu stebejimusi, meile filosofijai: “išminties meilė stumia i sunkumus, nes mirtingajam gyventi šioje žemėje ir taip nelengva, o filosofija, ragindama siekti dorybės, grožio ir tiesos, gyvenimą daro dar sunkesnį”. Prisilietęs prie A.Šliogerio filosofijos praturteji dvasiškai , ją lengva skaityti. O perskaitęs susimąstai: “o kokia filosofijos vieta mano pasaulyje?” Žmogus, skirtingai nei gyvulys – būtybė, pasmerktas klausti ir klausinėti. Klausianti būtis – tai kelias į transcendenciją. Todėl galima teigti, kad kiekviename daikte ar įvykyje glūdi potenciali transcendencija. Žmogaus keliamuose klausimuose atsispindi įvairūs transcendencijos laipsniai. Labiausiai į transcendenciją dėl pačios transcendencijos nukreipti filosofiniai klausimai.”Filosofinį klausimą keliantis žmogus maksimaliai įsibūna į savo baigtinumą, nesistengia jo peržengti, tačiau, stovėdamas ant baigtinumo ribos, kuo intensyviausiai atsiveria tam, kas anapus ribos – begalybei, pasirodančiai per transcendencijos fenomeną. <...> Todėl filosofinis klausimas atveria absoliučią transcendenciją, netelpančią į jokius galutinius atsakymus” (A.Šliogeris, 2001). “Transcendencija (lot. transcendens – peržengiantis) pagal metafizikos tradiciją – mąstymo peržengimas per jusliškai suvokiamų reiškinių į “anapus” esančią pradinę sritį, kuria remiantis yra galimas, pagrindžiamas ir išlaikomas reiškinių pasaulis”- tokį transcendencijos apibrėžimą pateikia filosofijos žodynas. Matyti ir mąstyti daiktus ir pasaulį “kaip pačius savaime” yra sunku, nes kasdienybėje žmogus mato daiktus, tik kaip jam praktinę naudą teikiančius. Po tokiu šydu sunku įžvelgti tikrąją daiktų esmę. Esminis filosofijos bruožas – sugebėjimas peržengti empirinį pasaulį (transcendentavimas). Tai būdinga visų laikų filosofijai, pradendant senovės graikais ir baigiant mūsų dienomis. A.Šliogeris teigia, kad skirtingu metu ir skirtingų filosofų transcendencija gali būti regima ir mąstoma nevienodai. Jis nurodo šiuos transcendencijos pavidalus, iškeltus filosofijos istorijoje: ”Senovės graikų filosofams tai buvo kosmosas, atomai, idėjos, būtis, forma, vienis, krikščionių filosofams – Dievas, kaip aukščiausia ir nelygstama būtis, naujųjų amžių mąstytojams – materija, substancija, monados, daiktai patys savaime, dvasia, valia, aprėptis ir t.t.” Graikai – filosofijos pradininkai. Jie pirmieji suabejojo mitų teiginiais ir “pirmasis filosofininis būties klausimas buvo pasaulio ir daiktų “pradžios” klausimas” (R.Dapkus, 2000). Elėjos mokyklos pirmtakas Ksenofanas (565-470) dievybę sutapatino su pasauliu – kosmosu ir kategoriją “būtis” jis paverčia filosofine ir pamatine. Atomistai Leukipas (500-440) bei Demokritas (460-370) filosofiją įvedė atomo sąvoką: “begalinė ir niekieno nesukurta Visata yra amžinų, smulkių ir nedalomų dalelyčių – atomų – judėjimo padarinys” (R.Dapkus, 2000). Labai didelis išlikęs Platono filosofinis palikimas, ypač jo “idėjų teorija”. Idėja – tai grynoji visų daiktų esmė. Apie ją galima pasakyti, kad ji “yra”, bet “nesireiškia”. “Ši Platono mintis vėliau buvo pavadinta “transcendendentiškumo” sąvoka”. Neoplatonizmo pradininkas Plotinas (204-270) būties principą vaizduoja kaip dievišką trejybę: Vienis, “Nūs” (dvasia, protas) ir siela. Graikų filosofai buvo pirmieji, kurie tyrinėjo būtį grynuoju protu, jutiminį pasaulį pripažindami tik regimybe. Nuostabos bei abejonės skatinami jie pradeda kelti filosofinius – būties klausimus. Graikų filosofų palikimas vertinamas įvairiai, tačiau Visatos atsiradimo, amžinumo ir begalybės klausimai aktualūs ir šiandien. Iš jų išsirutuliojo viduramžių, naujųjų ir naujausiųjų laikų būties teorijos. Didieji mąstytojai palaiko filosofinio mąstymo tradiciją ir nuolat sugrąžina ją prie esminių filosofinių klausimų. Čia galime įžvelgti pirmapradę filosofijos esmę. Filosofija nėra koks nors dalykas, kuriuo mes naudojamės ir kurį sunaudojame, randamas mūsų kasdieniniame gyvenime. Kas tai per būsena, kur užsimezga filosofinis mąstymas? Juk filosofija neduoda tiesioginės materialinės naudos, ji nėra praktiška. Tačiau senovės graikams ji buvo reikalinga. Jų požiūriu filosofas eina dievų takais: “filosofas siekia įsimąstyti į tobulą pasaulio esmę, kosmosą, t.y. į tai, ką galima mylėti, kuo galima grožėtis, kas yra gera ir teisinga” (A.Šliogeris, 2001). Šiais laikais graikiškoji filosofijos samprata yra pakitusi. Tačiau žmogui ir šiandieniniame techniniame pasaulyje svarbu įsimąstyti į pasaulio esmę, kaip į aukščiausią būtį, įprasminančią žmogaus gyvenimą. Žmogui reikia ieškoti prasmės, kitaip jis nebepastebėtų besikalančių gaivių pumpurų ant pavasarinio medžio, nepastebėtų upės gyvybingumo, sulaužančio ledus kiekvieną pavasarį. Metų ratas suktųsi be galo greitai, nestabtelėdamas prie pirmosios iškritusios snaigės, o Kalėdų šventės neskatintų susimąstyti, pažvelgti atgal į save, į savo gyvenimą ir su skaidriom mintim pasitiktį naują etapą. LITERATŪRA 1. Halder A. Filosofijos žodynas.- Alma Littera, 2002. 2. Dapkus R. Filosofija.- Kaunas: Technologija, 2000. 3. Šliogeris A. Kas yra filosofija?- Vilnius: Strofa, 2001.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!