Alberas Kamiu. Absurdo ištakos, absurdas ir savižudybė, absurdas ir tiesa, kaltė, beprasmybės ir prasmės klausimai

A. Camus visa gyvenimo prasmė atsiskleidžia tik beprasmybės akivaizdoje. O beprasmybei atstovauja absurdo tematika. Todėl visos mintys apgaubtos absurdo šešėliu. Svarbiausios A. Camiu vartojamos sąvokos yra maištas, laisvė, aistra, savižudybė ir, be abejonės, absurdas. Patyręs absurdą ir pasirinkęs gyvenimą, o ne savižudybę, žmogus ypatingai vertina kiekvieną būties akimirką. Jis siekia gyventi kuo ilgiau, kuo giliau pajusti gyvenimo aistrą: kiekvieną akimirką jausti egzistavimo momento džiaugsmą.
Šiame darbe plačiau panagrinėsim absurdo ištakas, absurdą ir savižudybę, absurdą ir tiesą, kaltę, beprasmybės ir prasmės klausimus; taip pat iškelsime „rašytojo ar filosofo“ klausimą ir palyginsim A. Camus su F. Kafka.
Visų pirma iškyla klausimas: kas yra A. Camus – rašytojas ar filosofas? Literatūra juk nėra filosofija, kaip ir filosofija – ne literatūra. Filosofo funkcija yra ieškoti reiškinių esmės, idėjos, tapatybės, o menininkas, tuo tarpu, vertina kaitą ir atsitiktinumą. „Savaiminis tikslas“ jam nėra idėja. Ji greičiau suscehemina, nususina, uždaro. Menininkas atskleidžia gyvenimo įvairovę, savo romanais ar eilėraščiais neskatindamas filosofinių problemų analizės. Puikiu rašytoju galima būti net negirdėjus apie filosofiją.
A. Camus klausia: „Kodėl aš menininkas, o ne filosofas?“ Atsako: „Todėl, kad mąstau žodžiais, o ne idėjomis“.1 „ Romanas, – sako A. Camus, – ir yra filosofija, perteikta vaizdais. Tačiau jeigu filosofija tik peržengia personažų ar siužeto ribas ir tampa veikalo etikete, intriga praranda tikroviškumą, o romanas – gyvybę“.2 Todėl A. Camus sukritikuoja J. –P. Sartro romaną „Šleikštulys“, kur pagrindinis romano veikėjas – intelektualas, tyrinėjantis bibliotekoje istorinius šaltinius ir savo išgyvenimus aprašo dienoraštyje. Anot A. Camus, tokia prasmės paieškos ekspozicija naikina romano audinio gyvybę, kadangi prasmė turi būti įausta, o ne deklaruojama.
A. Camus romanų personažai nėra intelektualai, dėl to, kad stengiamasi išvengti tiesmuko filosofijos idėjų deklaravimo. Herojai beveik nieko neskaito. Bet filosofinės idėjos visgi yra svarstomos natūralioj gyvenimo tėkmėj. Romane „Maras” daktaras Rijė grumiasi su maro epidemija, žinodamas, kad jo kova – tai „nesibaigiantis pralaimėjimas”. Kodėl Rijė šitaip aukojasi, jei...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!