Istoricizmo skurdas K.R. Poperio filosofijoje

Mokslinis susidomėjimas socialiniais bei politiniais klausimais vargu ar jaunesnis už mokslinį domėjimąsi kosmologija ir fizika. Ir antikos laikais yra buvę etapų, kai visuomenės mokslas atrodė toliau pažengęs negu gamtos mokslai. Esant tokiomis aplinkybėms, vienos ar kitos visuomenės mokslų srities tyrinėtojai labai domisi metodo problemomis; neretai diskutuodami jie dairosi į labiau klestinčių mokslų , ypač fizikos, metodus. Nepaisant daugybės nusivylimų, psichologijos srityje šios reformos gal ir turėjo tam tikrą pasisekimą. Tačiau teorinių visuomenės mokslų, išskyrus ekonomiką, srityje tokie bandymai lėmė vien nusivylimą. Aptariant šias nesėkmes, netrukus iškilo klausimas, ar fizikos metodai iš tikrųjų pritaikomi visuomenės mokslams. Remdamiesi jų požiūriu į fizikos metodų pritaikomumą, galime šias mokyklas klasifikuoti kaip pronatūralistines ar kaip antinatūralistines, pavadindami jas „pronatūralistinėmis“ ar „pozityviomis“, jei jos pasisako už fizikos metodų pritaikymą visuomenės mokslams, ir „antinatūralistinėmis“ ar „negatyviomis“, jei jos prieštarauja šitų metodų naudojimui. Aš taip pat manau, kad lemiamos daugumos metodologinių diskusijų klaidos kyla iš tam tikro plačiai paplitusių fizikos metodų klaidingo supratimo. Čia aš mėginu parodyti, kad įvairūs ir kartais prieštaringi argumentai bei doktrinos, tiek antinatūralistinės, tiek ir pronatūralistinės, iš tiesų grindžiamos klaidingu fizikos metodų supratimu. O I ir II dalyse aš aiškinsiu tam tikras antinatūralistines ir pronatūralistines doktrinas, kurios iš dalies įkūnija būdingą požiūrį. Šį požiūrį, kurį aš pirmiausia žadu kritikuoti , vadinu „istoricizmu“. Jei aš pasakyčiau, kad „istoricizmu“ aš laikau tokį visuomenės mokslų traktavimą, pasak kurio, pagrindinis jų tikslas yra istorinė prognozė, ošis tikslas pasiekiamas atskleidžiant istorijos evoliucijos pagrindą sudarančius „ritmus“, „modelius“, „dėsnius“ bei „tendencijas“. Tačiau aš iš tiesų stengiausi pateikti istoricizmą paremiančių faktų, kad vėliau galėčiau pereiti prie jo kritikos.
Istoricizmas teigia, kad kai kurie fizikai būdingi metodai negali būti taikomi visuomenės mokslų dėl esminių sociologijos ir fizikos skirtumų. Anot istoricizmo, fizikos dėsniai, arba „gamtos dėsniai“, galioja visur ir visuomet, nes fizinį pasaulį valdo erdvėje ir laike nesikeičiančių fizinių vienodumų sistema. O sociologiniai, arba visuomeninio...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!