Menas ir istorijos pažanga G. Hėgelio filosofijoje

 1. Ginčas dėl meno vertinimo kriterijų. Daugelyje darbų nagrinėjančių G. Hėgelio estetika, jos savitumu laikomas istoriškumo principas, kurio esmę sudaro meno reiškinių aiškinimas atsižvelgiant į konkrečią istorinę epochą. Neketinu ginčyti, kad istoriškumas yra G. Hėgelio meno interpretavimo pagrindas. Atrodo, svarbiau pabrėžti, kad istoriškumo principas nepaaiškina nei meno kaip kultūros reiškinio, nei G. Hėgelio pažiūrų dėl meno reikšmės sumenkėjimo naujaisiais laikais. Reiktų atkreipti dėmesį kaip tik į G. Hėgelio istorijos filosofijos premisų poveikį aiškinant meną, - poveikį, kuris paprastai nepastebimas, ypač kai jo estetika nagrinėjama atskirai nuo kitų sistemos dalių. Šis atsiskyrimas iš tikrųjų yra labai abejotinas, juo labiau, kad G. Hėgelis, analizuodamas meną, vartojo kitose savo sistemos skyriuose susiformavusias kategorijas. Jo estetikoje pagrindinė meno reikšmės problema gali būti paaiškinta tik atsižvelgiant į laisvės principą.
Kritikuodamas romantikus, G. Hėgelis kalba apie jų meno teoriją, kurią vadina ironija, o ne apie istorinius literatūrinius jų samprotavimus. Ginčijamasi buvo ne dėl istoriškumo kaip meno kūrinių interpretavimo principo o, dėl meno kaip kultūros dalies reikšmingumo. G. Hėgelis prikaišiojo ironijos šalininkams, kad jie analizuoja tik meno santykį su menininku, kūrėjo individualybe, ir mano, jog meno kūrinio turinys bei forma taip pat priklauso tik nuo to. Žiūrint šiuo aspektu, išeitų, kad “reikšmės suteikimas ar panaikinimas priklauso tik nuo Aš savivalės” . Kaip ir romantikai menininko asmenybę jis laikė vieninteliu kūrybos subjektu. Bet pradėjus aiškintis jos esmę, prasidėdavę ir nesutarimai. G. Hėgelis priekaištavo romantikams dėl to, kad jie menininką laiko asmenybe, apdovanota “ savavališka valdžia ir galia “ , nulemiančia visą jos turinį. Taigi romantizmas, G. Hėgelio nuomone, absoliutina menininko kūrybinį vaidmenį ir teigia, kad jis pats sąlygoja tiek savo poziciją, tiek jos išraišką meno kūrinyje. G. Hėgelio nuomone, romantizmas pernelyg iškelia menininko saviraiškos funkciją, atskirdamas ją nuo bet kokių sąlygotumų ar išorinių aplinkybių.
Reikia pripažinti, kad G. Hėgelio priekaištas buvo pagrįstas. Romantizmo estetikos kūrėjai, ištikrųjų ugdė ekspresyviojo meno...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!