Filosofija – išminties meilė. Ji stengiasi išsiaiškinti visa tai, kas žmogui yra svarbu. Galima teigti, jog filosofijos tikslas yra stengtis paaiškinti mus dominančius dalykus, kelti klausimus, kurie galėtų padėti mums, ieškantiems atsakymų.
Vienas iš svarbiausių filosofiją dominančių klausimų – būtis. Įvairių amžių mąstytojai šį klausimą arba tiksliau būties problemą interpretavo vis kitaip. Senovės Rytų (egiptiečių, indų, kinų) mąstytojų veikaluose aiškinama, kaip būtis buvo suvokiama mituose. Pastaruosiuose apibrėžtas pasaulis kildinamas iš neapibrėžto chaoso, to, kas jau yra, bet dar nediferencijuota. 5 a. pr. Kr. pirmą kartą teorinę būties sąvoką suformulavo elėjiečiai (Ksenofanas, Parmenidas, Zenonas, Melisas). Būtis, anot jų, yra amžina, nekintanti, protu pažįstama tikrovė, atskirta nuo kintamos juslinių reiškinių įvairovės. Sofistai būtį susiejo su jusliniu suvokimu ir teigė, kad būtis yra reliatyvi. Platonas, aiškindamas idėjos ir materijos sąvokas, sukūrė būties hierarchijos koncepciją, kurią plėtojo Aristotelis, neoplatonikai bei teologai (Augustinas, Jonas Škotas Eriugena, Tomas Akvinietis ir kt.). Būties hierarchijos, kurią sukūrė Dievas, idėja tapo vidurinių amžių filosofijos pagrindu. Naujaisiais laikais būtis pradėta sieti su žmogiškojo pažinimo procesu, laikytasi nuostatos, kad būties realumas gali būti paaiškintas mąstymu (R. Descartes‘as) arba jusliniu patyrimu (G. Berkeley, D. Hume‘as). 20 a. filosofai daugiausiai nagrinėja būties prasmę, žmogaus santykį su būtimi.
Šiame darbe norėčiau plačiau aptarti, kokią būties problemą kėlė ir mėgino paaiškinti marksizmo filosofijos atstovai. Taip pat, prisimenant, jog filosofijos objektas yra žmogus, trumpai apžvelgsime, kaip žmogų apibūdina ši filosofijos forma.
Galima pastebėti, jog filosofija suteikia orientaciją pasaulyje ir gyvenime. Mąstytoją pirmiausia domina tai, kas yra bendra visai tikrovei. Kaip teorijai, filosofijai būdingas bendriausias požiūris į tikrovę. Dažnai klausiame, kas yra bendra visam tam, ką norime pažinti, su kuo susiduriame, apie ką mąstome. Abejojame, ar tikrovėje yra kas nors bendra? Mes jau žinome, kad daugelis filosofų tikėjo, kad yra bendrumas ir kėlė bendrumo problemą.
Iš kur viskas atsirado? Kas visko pradas? Ar pasaulis vieningas? Jau žinome, kad šiuos klausimus kėlė...
Šį darbą sudaro 2708 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!