Žmogiškosios būties problema K. Jasperso filosofinėse pažiūrose

Šioje, mano manymu, kiekvieną minutę vis primenančią esančiąją žmogiškąją būtį temą nėra sunku suprasti. Į ją reikia tik įsigilinti, suvokti, kas ji, žmogiškoji būtis, yra, kokią reikšmę turi žmogaus, kaip atskiro bei vienintelio individo, gyvenime. Kiekvienas individas, suvokdamas bei matydamas save iš kito taško, būtį supranta iš to ir tik to taško, jei daugiau nesigilina bei neieško atsakymų į jam svarbius ir rūpimus klausimus. Tada jis gali pasakyti, kas jis yra, kas yra jo egzistencija, būtis. Tad aš ir norėčiau plačiau apžvelgti žmgiškosios būties svarbą, jos problemiškumą.
Egzistencijos filosofija – labai skirtingų asmenybių grupės kūryba. Bendras visų egzistencialistų bruožas yra egzistencinis mąstymas. Tai mąstymas, kuriam rūpi individo egzistencija, kuris norėtų, kad ir tas individas ja susirūpintų, mąstymas, atsisakęs visai teorinio požiūrio į pasaulį. Šios mąstymo krypties pradininku reikia laikyti Kierkegaard'ą. Kiti atstovai: visų pirma Martinas Heideggeris, savo filosofiją vadinęs fundamentine ontologija; jo įtakoje formavosi Sartre'o egzistencializmas, prie pastarojo šliejosi Albertas Camus ir Simone de Beauvoir. Vokiečių egzistencialistas Karlas Jaspersas aiškiai yra nuošalyje nuo minėtųjų filosofų ir nenortų, kad jo filosofija būtų vadinama egzistencializmu.
Pagrindinė egzistencijos problema yra objektyvistinis žmogaus ir jo egzistencijos traktavimas.
Viena iš pagrindinių egzistencijos filosofijos problemų yra žmogaus egzistencijos laikiškumas. Būtį iš esmės lemia laikas. Šią mintį Heideggeris pabrėžia netgi pačiu savo veikalo Būtis ir laikas pavadinimu. Štai – būties baigtinumas negali būti paneigtas ar kaip kitaip neteisingai suvoktas. Tik tuomet, kai jis pripažįstamas, galima yra laisvė, t.y. kai mirtis lemia žmogaus egzistenciją ne kaip faktas, kurio žmogus negali išvengti, o kaip nuolatos į akis žvelgianti galimybė.
Egzistencializmo požiūriu, scienizmo era iš esmės iškraipė žmogaus esmę, paniekindama ne tik jo, kaip gyvos būtybės individualias tendensijas, bet ir sugebėjimą viską savitai jausti, išgyventi, tikėti.
Filosofiją kuria dvasia, tačiau savo inspiracijomis bei motyvacijomis ji susijusi su konkrečiu individo gyvenimu: šis ryšys išlieka net tada, kai tas gyvenimas, kaip manasis, buvo paprastas ir ramus, be...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!