Č. Kalenda "Ekologinė problema: turinys, esmė, ištakos"

Česlovo Kalendos straipsnį “Ekologinė problema: turinys, esmė, ištakos” sudaro įvadas, trys dėstymo dalys ir išvados. Straipsnio mokslinis aparatas yra sutvarkytas pagal nusistovėjusias taisykles. Išnašos pateikiamos straipsnio gale, kas, mano nuomone, nėra taip patogu skaitytojui (skaitytojas, norėdamas pažiūrėti nuorodą, labiau atitrūksta nuo tekste dėstomos minties, blaškomas dėmesys), kaip, pavyzdžiui, jų pateikimas puslapio apačioje. Dėstymo dalys yra: 1. Ekologinė krizė; 2. Blogio šaknis (objektyvusis aspektas); 3. Žmogaus kaltė. Savo apimtimi visos trys dalys yra panašios. Iš to galima spęsti kaip autorius žiūri į iškeltas problemas: visos dalys yra ekvivalenčiai aktualios temos atskleidimui. Nesukoncentruojamas didesnis dėmesys kuriai nors dalei. Tačiau kokybinių požiūriu kiek atsilieka pirmoji dalis – ekologinė krizė. Manau, kalbėdamas apie ekologinę krizę autorius per mažai skverbiasi į filosofinio pobūdžio apmąstymus. Nors kita vertus, to priežastimi galime laikyti dalyje dėstomos problemos specifiką. Retrospektyviai pažvelgta į problemą. Č.Kalenda stengiasi nušviesti ekologinės krizės priežastys ir raidą. Tuo pačiu aptaria esamą Žemės ekologinę situaciją bei bando projektuoti jos ateities viziją.
Pirmoje dalyje siekiama išaiškinti žmogaus ir gamtos prieštaravimo genezę. Kaip pirmąjį konflikto paaštrėjimo tašką matome neolito revoliuciją, kai žmonės iš medžioklės bei vaisių ir šaknelių rinkimo perėjo į gaminamąjį ūkį. Autorius išskiria tam tikrus etapus, esminius žmogaus santykių su gamta transformacijos taškus laiko erdvėje: 1) neolito revoliucija; 2) pramonės revoliucija: a) garo variklio panaudojimas; b) elektros panaudojimas; 3) mokslo ir technikos revoliucija – globalinė krizė. Pradiniame etape krizė buvo daugiau lokalinio pobūdžio, tačiau bėgant laikui jos poveikio zona vis plėtėsi. XX a. antrosios pusės ekologinės krizės globalumą parodo tai, kad ji yra apėmusi visą žmogaus gyvenamąją ir jį supančiąją erdves: litosferą, atmosferą ir hidrosferą. Pabrėžiama dramatiška ekologinės krizės didėjimo dinamika. Gamtos teršimas sukelia neatstatomas neigiamas pasekmes, kurių viena svarbiausių yra ta, kad: “Silpnėjant gamtos savivalos procesams, aplinkoje veisiasi daugiausia primityvios, žemosios gyvybės formos, o aukštesnės nyksta.”1 Žmogus yra priskiriamas aukštesniosioms gyvybės formoms, tad gręsia šios rūšies...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!