2003 m.
Įvade bus apžvelgiama, kas tai yra simuliacija.
Šiuo metu simuliuojama ne tik viena ar kita teritorija, referencinė būtis, substancija. Dabar pasitelkus modelius generuojama tikrovė, neturinti nei kilmės, nei realybės: tai hipertikrovė. Tikrovė gaminama ir gali būti atgaminta begalę kartų – iš miniatiūrinių ląstelių, iš matricų ir atminties bankų, iš valdymo modelių. Jai nebereikia būti racionaliai, nes ji nebeprilygsta jokiai instancijai. Joje nebėra nieko tikroviško, nes jos nebegobia jokia vaizduotės sfera. Tai hipertikrovė, kurią kombinacinių modelių radiacinė sintezė produkuoja beorėje hipererdvėje.
Pereidama į erdvę, kuri nebepalenkiama nei tikrovei, nei tiesai, simuliacijos era pirmiausia panaikina bet kokį referentiškumą – dar blogiau, ji dirbtinai prikelia jį ženklų sistemų pavidalai, o ženklai – už prasmę tąsesnė medžiaga, nes tinkama visoms lygybių sistemoms, visoms binarinėms priešybėms, visai kombinacinei algebrai. Tai jau ne imitacija, ne susidvejinimas ir net ne parodija. Dabar tikrovės ženklai atstoja tikrovę, kitaip sakant, bet kokį realų procesą atgraso jo operacionalusis antrininkas, metastabili, programuojama, nepriekaištingai veikianti mašina, tiekianti visus tikrovės ženklus ir į uždarą grandinę sujungianti visas jos peripetijas. Šis procesas vadinamas simuliacija.
Simuliacija nėra apsimetinėjimas. Simuliacija suabejoja skirtumu tarp tikro ir netikro, tarp realaus ir įsivaizduojamo.
“REALYBĖS RITERIS”
Realybės riteris priklauso Realybės ordinui. Pasakojama, kad šis ordinas buvo įkurtas XX a. pabaigoje, kai visokios šmėklos, kadaise klaidžiojusios po Europą, paliko šitą nuobodžią, dėl telekomunikacijų perregimą, išgrynintą ir sterilią akvariumo erdvę, šitą panoptikumą, kuriame visi gali vieni kitus stebėti, ir spruko į tolimus, egzotiškus ir romantiškus kraštus, tarkime, kur nors į Kolumbijos ir Peru džiungles arba į Nepalo Himalajus. Tai buvo nekrofiliškas įvairių "mirčių", "saulėlydžių" ir "pabaigų" amžius: Dievo, religijos, ideologijos, Vakarų, subjekto, autoriaus, romano, filosofijos, šaltojo karo ir kartu – istorijos. Jei tikėtume vienu bepročiu, prieš šimtą metų po mūsų – dievažudžių – peiliais nukraujavo Dievas. Praėjus amžiui, kraujais plūdo pati būtis.
Nepaisant aistringo Heideggerio kvietimo pakilti iš "būties užmaršties", būtis vis labiau panašėjo į išblyškusį lavoną,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!