Garsusis Lietuvos filosofas Antanas Maceina daug dėmesio skyrė kultūrai, sukurdamas savitą kultūros filosofiją ir parašydamas veikalą „Kultūros filosofijos įvadas“. Filosofas mano, kad kultūra yra tragiška, nes ji neatspindi realybės. Kultūra yra tik ženklų ir simbolių pasaulis, kuriuos sukuria žmonių – kūrėjų fantazijos, išgyvenimai ir iliuzijos. Ir būtent dėl to, kad kultūra nėra reali, žmogų, pereinantį į kitą kultūrą, ištinka krizė.
Antanas Maceina gimė 1908 sausio 27 dieną, Bagrėnų kaime, Prienų rajone. Baigęs Prienų "Žiburio" gimnaziją, 1924 m. įstojo į Vilkaviškio kunigų seminariją,tačiau ją paliko ir 1925m. įstojo į Kauno Vytauto Didžiojo Teologijos - filosofijos fakultetą, kur studijavo literatūrą ir filosofiją. Universiteto nebaigęs. 1934m. apggynė filosofijos mokslų daktaro disertaciją "Tautinis auklėjimas". Kaip visuomeninis veikėjas, savo tikslus susiejo su ateitininkais. 1941m. pasitraukė į Vokietiją, vokiečiams okupavus Lietuvą, sugrįžo. Frontui artėjant, vėl pasitraukė į Vakarus, dėstė Freiburgo (1956-1959), Miunsterio (1959-1970) universitetuose rusų filosofiją, Rytų Europos dvasios istoriją, tarybinę filosofiją, religijos filosofiją. A. Maceina yra ir poetas, skelbęs savo kūrybą A. Jasmanto slapyvardžiu. Savo poeziją sudėjo į rinktinę "Gruodas". Antanas Maceina sukūrė savitą kultūros ir religijos filosofiją. Remdamasis tomistine būties pakopų samprata, kultūrą laiko žmogaus kūrybine veikla. Ji kuriama tik materialiojo substrakto pagrindu ir todėl skiriasi nuo Dievo ir gamtos kūrybos, kurių pirmoji yra kūrimas iš nieko, antroji - potencijos realizavimas. Kultūra, pasak A. Maceinos, yra žmogaus dvasios ir gamtos sintezė, regimuose kultūros pavidaluose įkūnijama individualios žmogaus dvasios struktūra. Ji neturi pabaigos, ją galutinai įprasminanti religija. Veikalai: “Tautinis auklėjimas” (1934), “ Kultūros filosofijos įvadas” (1936), “Socialinis teisingumas” (1938), “Buržuazijos žlugimas” (1940), ”Didysis inkvizitorius” (1946), “Jobo drama” (1950), “Saulės giesmė” (1954), “Dievo avinėlis” (1956), “Didieji dabarties klausimai” (1971), “Religijos filosofija” (1976), “Filosofijos kilmė ir prasmė” (1978). Jasmanto slapyvardžiu išleido filosofinės poezijos rinkinius “Gruodas” (1965), “Ir niekad ne namolei” (1981). Mirė 1987 m. sausio 27 dieną. Miunsteryje, Vokietijoje. Palaidotas Brebersdorfo kaimelyje, netoli Šveinfurto. Lietuva neliko skolinga filosofui,...
Šį darbą sudaro 1161 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!