Kultūros ir globalizacijos santykis

Šio pranešimo tikslas – paskatinti diskusiją apie globalizacijos įtaką kultūros procesams. Pastaruoju metu dažnai kalbama apie globalizaciją. Tuo tarpu, koks šios sąvokos turinys, ne visuomet yra aišku, nes šis terminas vartojamas įvairiuose kontekstuose bei talpinant tiek pozityvius, tiek negatyvius šio reiškinio aspektus.
Pasaulis vis labiau tarpusavyje suauga ir persipina. Šis suartėjimas šiandien vadinamas „Globalizacijos“ vardu. Globalizacija laikoma didžiausiu kultūriniu laimėjimu ir tuo pačiu didžiausiu jo pavojumi. Ji teikia taisykles kaip būti laimingiems tiems, kurie nori būti pagal jas laimingi ir drauge ji – visų nelaimių šaltinis tiems, kurie nori gyventi pagal kitas taisykles.
Globalizacija tampa oru, kuriuo kvėpuojam.
Dabartiniame pasaulyje vis stipriau besireiškiantys globalizacijos procesai, didėjanti gyventojų migracija, naujų socialinių, filosofinių, vertybinių orientacijų formavimasis visame pasaulyje laipsniškai sukūrė naują socialinį psichologinį mąstymą ir jo skleidėją individą – klajūną. Kaip niekad išplito tendencija: vykstu ten , kur man galėtų būti geriau šiuo metu. Sėslumas, dar visai neseniai turėjęs visuomenės gyvenimui didelę reikšmę, nublanko, neteko savo pirminės vertės. Ekonominės globalizacijos sąlygomis ši tendencija, matyt stiprės. Tokia tendencija turi nemažai teigiamų bruožų, ypač žmogaus laisvės, laisvo žmonių judėjimo ir gamybos efektyvumo požiūriu ekonominės globalizacijos kontekste. Savo ruožtu tokios tendencijos ugdo žmogaus, pasižyminčio specifinėm nuostatom, psichologinį tipą. Šiandien gyvenu čia, pasinaudojau viskuo, kuo galėjau, galbūt nusiaubiau visą, ką pasiekiau, o rytoj kelsiuosi kitur vadovaudamasis tomis pačiomis nuostatomis. Toks veiksmų algoritmas – daugiausia naudos tokiam individui teikiantis ir mažiausiai jo pastangų reikalaujantis elgsenos modelis.
Globalizacijai atsivėrusios demokratinės valstybės klesti labiau už valstybes, kurios to nedaro ir atvirkščiai: užsisklendusios nedemokratinės šalys gyvuoja vargingai. Pasaulio valstybės net gali būti skirstomos pagal tam tikrą globalizacijos indeksą, kuris matuoja valstybių globalinės integracijos lygį, remdamasis įvairiais kriterijais, tokiais kaip tiesioginės užsienio investicijos, tarptautinė prekyba, pasaulinis turizmas, technologijos, priėjimas prie interneto ir naudojimasis juo, dalyvavimas tarptautinėse organizacijose.
Teigiama, jog šalių, užėmusių aukščiausias vietas pagal Globalizacijos indeksą, piliečiai turi daugiau realių politinių teisių. Liberaliose visuomenėse žmogaus teisių...

Daugiau informacijos...