Ir ką gali padaryti vienas filosofas? M. Heidegeris yra iš tų didžiųjų, kurie kūrė esminius Vakarų kultūros pasaulėvaizdžio elementus. Jis įtakojo mūsų mąstymo pobūdį, pasaulio ir žmogaus suvokimo būdus.
Problemos ištirtumas: mano nagrinėjama tema yra labai aktuali, todėl literatūros yra pakankamai norint išsiaiškinti M. Heidegerio būties supratimą.
M. Heidegeris išdrįso nuosekliai suabejoti civilizacijos einamo kelio prasmingumu. Tiesa, prieš jį buvo F. Nyčė, tačiau keli jo sukurti filosofiniai vaizdiniai kaip nepramušama siena atskyrė jo giliąsias filosofines įžvalgas. Galima teigti, jog būtent M. Heidegeris yra ta vieta, kur į XX a. Atėjusi Vakarų kultūra susimąstė ir filosofiškai ėmė žvalgyti jau nueitą kelią.
Darbo tikslas – Kadangi M. Heidegeris daug dėmesio, ypač ankstyvoje filosofijoje, skyrė “būties tiesos“ paieškoms. Taigi mano darbo tikslas išsiaiškinti tas tiesas ir ir padaryti išvadas. Jis teigė, jog “siekdamas įveikti netikrąjį egzistavimo būdą, žmogus turi griįžti prie istorijoje nerealizuotų galimybių, prie ikisokratinės Graikijos kultūros“ (2; 52-59 psl).
Šaltiniai – pagrindinė literatūra, kuria aš remiuosi yra Heidegeris M. Rinktiniai raštai(V., Mintis 1992).
M. HEIDEGERIO BŪTIES SUPRATIMAS
1.Būties prasmės paieškos
1927 metais išleistas fundamentalus M. Heidegerio veikalas “Būtis ir laikas“ (“Seinund Zeit“). Po šio įvykio veikalo autorius tapo vienu žymiausių Europos mąstytojų. Knyga sukėlė nemažai ginčų: vieni ją traktavo kaip filosofinės “nesąmonės“ pavyzdį, kiti ją pripažino esant esminiu filosofinės minties posūkiu. Už savitą filosofavimo logiką, neįprastą kalbą, sąvokų kūrybą ir tradicinės moksliškumo sampratos neigimą M. Heidegerį kritikavo neopozityvistinės krypties atstovai. Ši knyga buvo dedikuota E. Huserliui, kurio fenomenologinį metodą M. Heidegeris pasitelkė būties prasmės paieškoms. Suprantama, pats metpdas negalėjo išlikti nepakitęs: E. Huserlis siekė filosofiją paversti tiksliuoju mokslu, o M. Heidegeris suhermaniautino, kitaip tariant, susiejo su “nemoksliniu metodu.
M. Heidegeris teigė, jog Vakarų filosofijoje būtis pakeista esiniu ( daiktu, objektu). Nusigrįžimo nuo būties pradžia – kai Platono filosofijoje tiesa imama suvokti ne kaip būties atsivėrimas (savotiškas būties esamėjimas), o kaip esinio sutarimas su idėja. Ta esinio ir idėjos sąveika...
Šį darbą sudaro 2258 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Kiti darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!