J.F. Lyotard "Postmodernus būvis"

J.F.Lyotard „Postmodernus būvis“ analizė Šiame darbe analizuojami du šios knygos skyriai: Socialinio saito prigimtis: postmodernioji perspektyva bei Postmodernus mokslas kaip nestabilumų ieškojimas. Kaip teigia pats autorius, postmodernus mokslas nepasitiki pasakojimais. Šis nepasitikėjimas vystosi kartu su mokslu, o postmodernus žinojimas sustiprina sugebėjimą toleruoti nebendramintiškumą. Skyriuje apie socialinio saito prigimtį teigiama, kad „teisingus sprendimus galima priimti tik pasinaudojus mašinų atmintyje saugoma informacija, tad vis lemtingesnis darosi klausimas, kas gali prie jos prieiti?“ Galima būtų ginčytis dėl informacijos patikimumo: juk ją į mašiną suveda žmogus, taigi, lieka neteisingos informacijos tikimybė. Be to mašina(gal vertėtų kalbėti konkrečiai apie kompiuterį?) –technika, todėl, savaime suprantama, yra valdoma. Ir ją valdo žmogus. Be to kaip parodė laikas, nebūtina būti specialistu, norint gauti tam tikros, jus dominančios informacijos. Grįžkim prie jau minėto kompiuterio, kuriuo naudojasi daugybė pasaulio gyventojų ir toli gražu ne visi jie yra šios srities specialistai, tačiau sugeba rasti duomenis, kurie jiems reikalingi. Be to, patys platina įvairią informaciją. Taigi, manau tokia informacija a)yra: nevisiškai patikima b) prieinama visiems, kas tik moka elementariai naudotis ta mašina(kompiuteriu), todėl vien jos informacija neturėtų būti lemiantis sprendimo veiksnys. Toliau Lyotard teigia, kad „net menkiausias iš mūsų gali šiek tiek valdyti šiuos pranešimus, užimdamas tai adresanto, tai adresato, tai referento postą.“ Bet kuris mūsų yra visuomenės dalis, vadinasi ir dalis sistemos, kurios nariai komunikuoja tarpusavy. Vadinasi, bet kuris galime tą informaciją gauti ir perduoti. Taigi, pasitelkiam elementarų pavyzdį iš gyvenimo: aš klausau radijo, t.y gaunu informaciją ir aš pasakoju kaimynei, ką girdėjau per radiją, t.y. perduodu informaciją. Bet aš galiu radiją išjungti ir negauti informacijos bei neturėti ko perduoti kitiems. Arba galiu išklausyti, ką pranešė, bet nepasakoti kitiems. Iš šito išplaukia, autoriaus tezės patvirtinimas, kad mes galime kažkiek valdyti informaciją. Taip pat šiame skyriuje teigiama, kad „<...> kalbiniai žaidimai yra santykių minimumas, būtinas visuomenės egzistavimui<...>“ Visuomenė negali egzistuoti be tarpusavio supratimo, tuo pačiu žinoma ir be komunikacijos. Komunikacija prasideda nuo kalbos, ji vystosi, auga kartu su visuomene. Taigi, kuo sudėtingesnė kalba, tuo labiau išsivysčiusi kultūra. Prie kalbos priskirtini ir gestai kaip kad pagalbinė ar pakaitinė priemonė, padedanti komunikuoti. Esmė ta, kad bet kokios kalbos paskirtis- padėti žmonėms suprasti vieni kitus, per tai kuriasi ir auga visuomenė. Taigi, kalba tampa minimalia sąlyga žmogaus, o tuo pačiu ir visuomenės raidai. Autorius taip pat teigia, kad „

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!