Postmodernizmas ir konservatizmas

XVIII amžiaus pabaigoje ir XIX amžiaus pradžioje gimė nauja- postmodernaus filosofavimo paradigma. Filosofinis postmodernizmas gimė kartu su suvokimu, kad jau nebegalima filosofuoti taip, kaip Naujaisiais amžiais. Vienas iš teorinių pretenzijų priskyrus modernybei, kitas visiškai natūraliai galima pavadinti postmodernizmu. Neįmanoma įrodyti, kad mes gyvename postmodernizmo laikais. Egzistuoja tik tam tikras postmodernių filosofinių diskusijų laukas, kuriame susiduria radikalų ir konservatorių požiūris į dabartinę kultūrinę epochą. Postmodernizmas turi ne tik savo radikalųjį, bet ir konservatyvųjį sparną.
Sunku rasti didesnį politinio konservatizmo ir filosofinio postmodernizmo intencijų sutapimą, kaip M. Oakeshotto kūryba. Konservatorius M. Oakeshottas dažna teigia tą patį, ką galima surasti daugelio įtakingiausių postmodernistų darbuose. Būtent po Oakeshotto aiškiai matyti, kad konservatizmas gali būti pristatomas kaip postmoderni politinio ir filosofinio mąstymo orientacija. M. Oakeshottas tvirtina tą patį, ką sako sociologai A. Giddensas ir P. Bourdieau. Jį šiandien tiesiog pažodžiui cituoja vienas radikaliausių postmodernistų R. Rorty.
Filosofiniame ginče apie modernizmą svarbiausiu dalyku yra klausimo iškėlimas: “Ar mes tikrai gyvename modernybės pabaigos laikais?“. Visa kita lieka nesibaigiančių diskusijų objektas. Postmoderni filosofinė tiesiog neįsivaizduojama be konservatorių dalyvavimo jose. Drąsiai galima tvirtinti, kad konservatizmas yra iš tų filosofinio ir politinio mąstymo srovių, kurios šiandien pajėgios suformuluoti savo požiūrį visais svarbiausiais postmoderniųjų filosofinių diskusijų klausimais. Svarbu tik, kokia bus pasirinkta postmodernizmo ir konservatizmo samprata.
Radikalaus postmodernizmo filosofinės idėjos labai dažna slepia atitrūkimą nuo praktinių socialinio ir politinio gyvenimo realijų suvokimo. Iš mokslinės tiesos ieškančio žmogaus filosofas pamažu pasidaro rašytoju ir publicistu, o tam tikras intelektualinis ekstravagantiškumas tampa viena iš dominuojančių šiuolaikinio filosofinio mąstymo savybių.
Per tris šimtus metų modernioj filosofinė epocha prasidėjo nuo spekuliatyvaus scholastinio mąstymo kritikos. Tada buvo ieškoma naujo- ne tik žodžiais, bet ir praktiniais darbais žmonių gyvenimą galinčio pakeisti mokslo. Tuo tarpu radikalusis postmodernizmas šiandien save dažnai suvokia kaip svarbiausią šios vilties duobkasį. Postmodernioji J. Derrida ar R. Rorty stiliaus filosofija atvirai nusigręžia nuo mokslo ir pereina prie žaidimų tekstais....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!