Istoricizmo doktrinos

LITERATŪROS SĄRAŠAS ............................................................................................
Karlas Raimundas Poperis, vienas žymiausių dabarties Vakarų filosofų, gimė Vienoje 1902 m. Prieš pat anšliusą paliko Austriją ir nuo 1937 iki 1945 m. dėstė filosofiją Naujojoje Zelandijoje. Nuo 1946 m. iki išėjimo į pensiją buvo logikos ir mokslo metodologijos profesorius Londono ekonomikos mokykloje. Savo veikalu „Istoricizmo skurdas“ pagarsėjo kaip politinio liberalizmo gynėjas.
Pagrindinė K. Poperio mokslo filosofijos idėja – kad pažinimas eina ne įsitikinimų patvirtinimo keliu, o kritinio jų išmėginimo ir klaidų ištaisymo keliu. Ši idėja raiški ir K. Poperio politinėje filosofijoje.
„Istoricizmo skurde" K. Poperio kritikos objektas yra šiuolaikinis iracionalizmas, teigiantis žmogaus veiklos pavaldumą istorinių dėsnių būtinybei.
Lygiai taip pat, kaip negali būti įvaldyta ir suplanuota mokslo pažanga, nesustabdant jos negali būti numatyta ir įvaldyta visuomenės raida jos nesužlugdant. Taip yra todėl, kad šiuos procesus lemiantis faktorius — žmogaus protas — negali būti įvaldytas. Požiūris į visuomenę apskritai kaip į agregatą, veikiantį pagal savus dėsningumus, dargi pretenzingai tuščias: istorija traktuojama kaip dėsningumo patvirtinimas, tuo tarpu pats dėsningumas nesiekia toliau negu istorija. Bet ir tuščia pretenzija gali būti pavojinga: tai parodė marksistų praktikų mėginimai patvirtinti savo „dėsningumus“ jėga.
Istoricizmas teigia, kad kai kurie fizikai būdingi metodai negali būti taikomi visuomenės mokslų dėl esminių sociologijos ir fizikos skirtumų. Fizikos dėsniai, arba „gamtos dėsniai“ galioja visur ir visuomet, nes fizinį pasaulį valdo erdvėje ir laike nesikeičiančių fizinių vienodumų sistema. Nors istoricizmas ir pripažįsta, kad egzistuoja daugybė tipiškų visuomeninių sąlygų, kurias įmanoma stebėti nuolat pasikartojant, jis neigia, kad šitie visuomeniniame gyvenime atskleidžiami dėsningumai yra tokio paties pobūdžio kaip nekintami fizinio pasaulio dėsningumai. Jie priklausomi nuo istorijos ir kultūros skirtumų, nuo tam tikros istorinės situacijos.
Istoricizmas teigia, kad dėl istorinio visuomenės dėsnių reliatyvumo daugumos fizikos metodų neįmanoma panaudoti sociologijoje. Istoricizmo argumentai: apibendrinimas, eksperimentas, naujumas, sudėtingumas, numatymo netikslumas, objektyvumas ir vertinimas, holizmas, intuityvus suvokimas, kiekybiniai metodai, esencializmas ir nominalizmas.
1.1. Apibendrinimas. Apibendrinimo galimumas ir sėkmingas jo pritaikymas fizikos moksluose...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!