Kaip būtį suvokia egzistencialistai?

Egzistencija nėra kažkas galutinai užbaigta. Ji duota žmogui kaip galimybė įgyti save arba savęs netekti. Tai vieša gyvenimo paslaptis – visi žinome, kad galime rinktis, netgi žinome daugumą galimybių, kartais galime nuspėti ir tų pasirinkimų pasėkmes, tačiau ar žinome viską? Galų gale ar galime viską paaiškinti? Ar neabejojame kartais tuo, ką darome ar apskritai tuo, kas esame? Kas yra būtis? Kokia reikšmę ji turi mums? Tai klausimai, kurie mus veda į filososfijos platybes, kurios jau skiriasi į taip vadinamas sroves. Viena ryškiausių XX a. filosofijos srovių – egzistencijos filosofija.
Egzistencija (lot. Existere – kilti, prasidėti, rastis, tapti) - tai esatis buvimas, tikrovė. Ji ypatinga tuo, kad giliau žvelgiama į patį žmogų, tikrąją būti, supančius daiktus ir religiją iš mano paties pozicijos.
Pastangos filosofijoje vengti abstraktumo, „mąstymo apie mąstymą“ arba, kaip sakė L. Fojerbachas, „girtų spekuliacijų“ nuo XIX a. vidurio buvo visuotinės. Tokioms tendencijoms atstovaujančių mąstytojų gretose išsiskiria danas Siorenas Kierkegoras, dar nuosekliau negu voliuntaristai atkreipęs dėmesį į tai, kad gamtos pasauliui netapatus žmogaus pasaulis yra visai savitas reiškinys. Egzistencialistams šis požiūris lemiantis, nes mąstyti apie pasaulį, suteikti jam prasmę gali tik žmogus.
Žymiausi XX amžiaus egzistencialistinės filosofijos atstovai – tai Siorenas Kierkegoras (1813-1855 m .), Martynas Haidegeris (Haidegger,1889–1976 m.), Alberas Kamiu (Camus, 1913–1960 m.), Karlas Jaspersas (Jaspers,1883–1969 m.), ir kiti.
Įvairiuose leidiniuose lietuvių kalba yra paskelbta daug straipsnių apie kai kuriuos egzistencialistus ir jų keliamas problemas, tačiau bent kiek išsamesnių apibendrinančių šios filosofijos krypties studijų kol kas dar neturime. Kai kurioje literatūroje vengiamas naudoti terminas „egzistencializmas“, kuris, autorių nuomone, nelabai tinka kalbant apie šios filosofijos krypties pradininkus ir ypač apie M. Heidegerio filosofiją. Vietoj šio termino vartojama „egzistencijos“ arba „egzistencinė“ filosofija, nors kartais pavartojamas ir egzistencializmo terminas.
Egzistencialistinė, arba egzistencinė, filosofija užima ypatingą vietą dabartinėje filosofijoje. Iš kitų filosofinių sričių ji išsiskiria savo populiarumu. Ir šiandien egzistencializmo šalininkų, priešininkų arba žinovų galima rasti ne tik...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!