Dievo samprata A. Maceinos filosofijoje

A.Maceina – savito tipo krikščioniškasis filosofas: ne teologas, bet mąstytojas, besiremiąs ieškojimu, ne transcendentinių, žmogaus proto neaprėpiamų tiesų visuma, į kurias atsitrenkia ir dūžta silpnos žmogaus proto pastangos pažinti būties paslaptis ar bent kiek praskleisti nežinomybės šydą. Maceina yra mąstytojas, todėl aukščiausias teisėjas ir vadovas jam yra protas, pažinimas.
Dar anksčiau nei humanistinio egzistencializmo atstovai Maceina teigė laisvę kaip žmogaus pasirinkimo galimybę. “Laisvė, rašė jis 1935m. žurnalo “Logos” pirmame numeryje, savo esmėje turi du pagrindus: galimybę pasirinkti ir galią pasirinkti. Kam nėra iš ko rinktis, tas nėra laisvas. Kas neturi sugebėjimo arba galios pasirinkti, tas taip pat nėra laisvas.” Anot Maceinos, būtų prometėjiškas nusistatymas, jeigu mes manytume, kad žmogus pats vienas savo kūryba gali tobulai pasiekti pasaulio būties atbaigimą. Žmogaus kūryba nėra aukščiausia ir paskutinė kūryba. Žmogaus kūrybą pranoksta ir atbaigia Dievo kūryba.
A.Maceinos kūriniai: “Didysis inkvizitorius”, “Niekšybės paslaptis”, “Jobo drama” sudaro savotišką trilogiją, kurią į vieną daiktą veda vyraujanti mintis: žmogaus ir Dievo santykis. Visose trijose knygose išskleista religinė filosofija, paremta dviem ribinėmis intuicijomis – tikėjimu Kristaus dieviškumu ir tikėjimu Dievu. Bet Maceina nėra ortodoksas – nei kaip tikintysis, nei kaip krikščioniškas filosofas. Jo filosofija nepavadinsi teologija tradicine šio žodžio prasme. Jo filosofija – tai laisvas filosofavimas kenotinio (žmogui atsivėrusio ) Dievo horizonte.
II. DIEVAS IR LAISVĖ
Apsisprendimas Dievo atžvilgiu žmogui yra pats saviausias, todėl ir laisvė, kaip santykis su Dievu mūsų antrininku, yra pati didžiausia. Būdama žmogaus asmens neaprėžtybė, laisvė savo esme visur ir visados yra absoliuti galia, vadinasi, atsieta nuo bet kokio išankstinio duomens, kuris ją aprėžtų. Tačiau vykdoma pasaulyje, ši galia reliatyvėja todėl, kad turi paisyti savo ertmės antrininko, būtent gamtos dėsnių ir kito asmens laisvės. Todėl tiek gamtos, tiek kito žmogaus atžvilgiu mes nesame visiškai laisvi. Gamtos dėsnių mes niekad nepažįstame tiek, jog pajėgtume, juos pertvarkę, įvykdyti kiekvieną savo troškulį: žmonijos istorija yra sunki kova už žmogaus laisvę gamtoje....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!