K. R. Poperio dalinės socialinės inžinerijos koncepcija

Karlo Raimundo Poperio ( Karl Raimund Popper ) kūriniai - "Istoricizmo skurdas" bei "Atviroji visuomenė ir jos priešai" - buvo baigti rašyti Antrojo pasaulinio karo metais. Jis prisipažįsta, jog tai buvo karo meto pastangos - pateikti politikos filosofijos knygas, kurios atkakliai gintų laisvę siautėjant fašizmui bei įsigalint marksizmo, didelių mastų reformų ir planavimo idėjoms. Tačiau šių ir vėlesnių jo veikalų poveikis neapsiribojo karo ir ankstyvojo pokario laikotarpiais. Juose esama to, ką J.Gray vadina "epistemologiniu ir moraliniu liberalizmo pagrindimu" (Žr.1,46). Poperis iškėlė idėją, jog žmogiškasis pažinimas neturi galutinių atramos taškų, o formuojasi kritikuojant teorijas arba hipotezes. Pagrindine problema tampa - teorinių žinių klaidingumo šalinimas. J.Karosas pažymi, jog savo kritinio racionalizmo metodologiją K.Poperis laiko universalia - tinkančia tiek gamtos, tiek visuomenės mokslams. Abiejų čia minėtų sričių mokslai jam 1) yra tam tikros teorijos, įdomios tik kaip problemos, kurias turime spręsti; 2) abiem atvejais tos teorijos tėra tik iškeltų problemų sprendimo bandymai; 3) abu jie kaip problemų sprendimo bandymai gali būti "dalykiškai kritikuojami" ir, vadinasi, kaip nuolat kritikai paklusnūs, tėra tik sąlygiškai baigtiniai; 4) abiejų jų objektyvumą sudaro tai, kad kiekviena šiuose moksluose iškylanti teorija gali būti falsifikuojama (kritikuojama) (žr.2,90).
Tirdamas filosofijos istoriją Poperis ieškojo ir patikimų socialinio pažinimo metodų. Siekdamas šio tikslo pirmiausia jis išskyrė ir griežtai sukritikavo tai, ką jis vadino terminu "istoricizmas". "Istoricizmu" K. Poperis laikė bendrą nuostatą, jog visuomenės vystymuisi būdingi dėsningumai ir, kad žmogus remdamasis jais gali numatyti ateitį. Istoricistai socialinio mokslo tikslu laiko istorijos dėsnių atskleidimą ir ilgalaikių "mokslinių pranašysčių" darymą. K. Poperis apskritai nepripažįsta "istorijos dėsnių". Jis yra įsitikinęs, jog istorija priklauso nuo mūsų , o ne mes nuo jos . Kitaip sakant, mes patys esame atsakingi už tolesnius įvykius (žr.5,10-13). Todėl Poperis pasisako prieš metodologinį esencializmą priešindamas jam metodologinio nominalizmo visuomenės moksluose principus - anot jo , vietoje klausimo "Kas yra valstybe?" ar "Kas yra vyriausybe?"...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!