Ralf‘o Dahrendorf‘o modernusis socialinis konfliktas

Rašant šį referatą, pagrindinis šaltinis buvo Ralf‘o Dahrendorf‘o knyga „Modernusis socialinis konfliktas. Esė apie laisvės politiką“. Autorius joje apžvelgia modernųjį socialinį konfliktą, prasidėjusį prieš du šimtmečius po didžiųjų revoliucijų (po industrinės revoliucijos, prasidėjusios Didžiojoje Britanijoje ir Didžiosios Prancūzijos revoliucijos 1789 m). Pagrindinis esė pavadinimas Modernusis socialinis konfliktas yra pakankamai iškalbingas. Knygoje aptariami daugybė konfliktų, bet vienas antagonizmas atveria akis į esminius moderniosios visuomenės ir politikos procesus. Tai konfliktas tarp gerovės ir pilietiškumo, arba, pasak Dahrendorf‘o, konfliktas tarp aprūpinimo ir teisių suteikimo.
Revoliucijos ir modernusis socialinis konfliktas
Trumpai apie revoliucijas. Iki jų ilgus metus viešpatauja priespauda, arogantiška valdžia ir piktavališkas žmonių poreikių nepaisymas. Senoji santvarka atkakliai laikosi savo privilegijų, o jos pradėtos reformos nebėra nei įtikinamos, nei veiksmingos. Žmonėms ši santvarka nepatinka. Šiose sąlygose kaupiasi konflikto energija, sukurdama įtemptos priešpriešos būseną. Panaudosiu žinomą metaforą – tai tikra parako statinė. Įmetus į ją kibirkštį (vilties ar pykčio) įvyksta sprogimas. Staiga pradeda atrodyti, kad viskas žlunga. Tai, kas vakar laikyta valstybės išdavimu, šiandien tampa įstatymu visai šaliai, ir atvirkščiai. Daugelį žmonių apima pakili nuotaika. Atrodo, jog panaikinamos ne tik senosios santvarkos negerovės, bet ir pačios visuomenės priespauda. Tačiau tai neilgai trunka. Įprasta gyvenimo tvarka, normalumas pasiveja žmones. Negalima gi kasdien eiti į demonstracijas ar kariauti pilietinį karą. Socialinės sąlygos atspindi individualias aplinkybes. Sumaištis nepadeda plėtoti ekonomikos, o politinis nestabilumas kelia baimę. Staiga nuotaika pasikeičia. Tik po daugelio metų žmonės supranta, jog ilgalaikiai pasikeitimai vis dėlto įvyko. Tačiau visą laiką iliuzijas praradusių vyrų ir moterų karta blaškėsi tarp niūraus paklusnumo ir bergždžio protesto. Jeigu viskas taip vyksta, tai kodėl norima revoliucijų? Dahrendorf‘o nuomone, vargu ar dauguma žmonių jų nori; daugeliui įtarumas ir baimė dėl gyvybės, dėl dabartinės turimybės, dėl ateities su kaupu atsveria sveikintiną kasdienės rutinos sugriovimą. Paprastas pavyzdys: kai po ilgų karščių ir sausros pratrūksta audra, žmonės džiaugiasi lietumi, bet jiems labiau patiktų nesmarkus lietutis...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!