Nikolajus Hartmanas (Nicolai Hartmann)

Vokiečių filosofas, gimęs Latvijoje studijavo Marburge (1922-25), Kelne (1925-31), Berlyne (1931-45), ir Gottingen'e (1945-50). N. Hartmanui ontologija buvo filosofijos šaltinis. Filosofo misija jam buvo kaip pagrindas nagrinėjant būties iracionalumą ir mįslingumą. Jis teigė, kad yra trys dvasios lygmenys, kurie yra labiau procesas negu materija. Laikė pasaulį vieniu, ir sakė, kad nepagrįsta šį vienį vadinti Dievu. "Etikoje" jis stengėsi plėtoti vertybių sistemą pagal Max'ą Scheler'į; M. Hartmano etika, ir kaip Scheler'io, yra savita elgesiu su valios laisve. Hartmanas įrodinėjo, kad egzistuoja objektyvios vertybės, kurias mes galime suvokti intuityviai ir jomis vadovautis.
N. Hartmanas savo ankstyvuosiuose kūriniuose, tarp jų ir Grundzūge eine Methaphysik der Erkenntnis (1921) ir Ethik (1926), rėmėsi Kanto filosofija, kaip atskaitos tašku kalbant apie idealistinę realybę ir asmens laisvę. Vėlesniuose darbuose: MogUchkeit und Wirklichkeit (1938), Der Aufbau der realen Welt (1940), ir Neue JVege der Ontologie (1949) -fenomenologiniais metodais gynė realizmą. Fenomenologinė filosofija (kitaip esmės filosofija) siekia atskleisti grynąsias esmes ir esmių turinius, sudarančius vidinio ir išorinio patyrimo pagrindą, ir padaryti juos prieinamus vadinamajai esmių žiūrai.1 Kuri suprantama kaip intuicija, atskleidžianti etinę vertybę.
N. Hartmanas etinius reiškinius sieja su materialine vertybių teorija, kuri turėtų padėti spręsti socialines, metafizines ir individualias visuomenės ir žmogaus problemas.
Etinių vertybių sampratą Hartmanas išdėstė veikalo "Etika" pirmosios dalies V skyriaus 15 skirsnyje.
Kalbėdamas apie etinių vertybių esmę, filosofas pirmiausiai apibrėžia, jų subjektyvumą ir reliatyvumą. Vertybės yra suvokiamos kaip subjekto vertinimo funkcija. Vertybinis pobūdis yra žmogaus sąmonės reiškinys, todėl jam trūksta objektyvumo. Kadangi vertybės yra reliatyvios subjekto atžvilgiu, tai jos yra reliatyvios, ir gali būti suvokiamos kaip subjekto vertinimo funkcija.
Vertybių reliatyvumas skiriasi nuo fenomenų, kurie egzistuoja ne tik stebinčiam subjektui, bet ir patys savaime. Yra nepriklausomi nuo suvokimo ir suvokiant fenomenus asmenys tai supranta.
Gėrybių reliatyvumas žmogaus atžvilgiu, pasak N.Hartmano, nėra stebėjimo dalykas. Žmogus gali siekti to, kas jam yra gėris ir vengti to, kas jam yra blogis. Sis suvokimas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!