Jogurtas ir jo cheminės savybės

Jogurtas pradėtas gaminti prieš tūkstančius metų Rytų Europoje ir Vakarų Azijoje. Kone kasdien ką tik pamelžtų karvių, avių, buivolių ar ožkų pieną supildavo į molinius indus ir laikydavo gana šiltoje aplinkoje. Tokoimis sąlygomis pienas neišvengiamai fermentuodavosi ir virsdavo mase, panašia į varškę, turkiškai vadinama „ jugurt“. Jogurtas išpopuliarėjo visame pasaulyje tik XX a. II pusėje, kai jogurtą pradėjo skaninti natūrialiais vaisiais bei uogomis. Dabar daugiau kaip 30 procentų žmonių visame pasaulyje reguliariai valgo jogurtą.
Jogurtas yra rūgštus pieno produktas. Jis gaminamas iš pasterizuoto arba iš sterilizuoto riebaus ir lieso pieno, kuris iš pradžių pakaitinamas, o paskui ataušinamas iki 43 – 45 oC. Tada į pieną dedama laboratorijose užaugintų Lactobacilus bulgaricus ir Streptococcus thermophilus bakterijų, kurios ir sukelia pieno fermentaciją. 4 – 5 valandas šiltame piene jogurto bakterijos dauginasi ir ima tirštinti pieną, kol jogurtas įgauna kremo konsistenciją. Toks gavimo būdas vadinamas pienarūgščio rūgimo būdu.
Jogurto gamybai gali būti vartojamas ne tik pienas, taip pat ir pasterizuota grietinėlė, pieno milteliai, sutirštintos išrūgos, išrūgų milteliai, išrūgų baltymai, neraugintos pasūkos ir kt.
7 % riebumo.
2,4 % riebumo jogurto cheminė sudėtis:
baltymų – 3,2 g
riebalų – 2,4 g
angliavandenių – 15,0 g
kalcio – 130 mg
fosforo – 90 mg
vitamino B2 – 0,18 mg
vitamino B12 – 0,1 µg
Jogurto komponentų cheminės savybės
Angliavandeniai.
Angliavandenių jogurte, palyginus su kitomis medžiagomis, yra daugiausia. Angliavandeniai pasižymi šiomis savybėmis:
visi monosacharidai šiek tiek tirpsta etanolyje ir visiškai netirpsta tokiuose organiniuose tirpikliuose, kaip eteris, chloroformas ar benzenas.
Per hidroksigrupes monosacharidai reaguoja su metalų hidroksidais, sudaro eterius ir esterius, tap jų – monosacharidų fosfatus, kurie aktyviai dalyvauja skylant bei sintetinantis sacharidams organizme.
Koncentruotų mineralinuų rūgščių veikiami, angliavandeniai pamažu skyla, sudarydami įvairių produktų mišinį: furfurolą, levulino ir skruzdžių rūgštis ir vadinamąsias humusines medžiagas. Jos tamsiai rudos arba juodos spalvos, blogai tirpsta vandenyje. Ketozes koncentruotos rūgštys skaido greičiau, negu aldozes.
Visi monosacharidai ir kai kurie disacharidai šarminiame tirpale šildomi dervėja, sudarydami juodą arba rudą tirpalą.
Veikiant sacharozės...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!