Italijos virtuvės raida bei ypatybės

Italija – grožio ir gero skonio šalis. Šis apibūdinimas išsprūsta kalbant apie klasikinę senųjų miestų – Romos, Venecijos, Florencijos – architektūrą, aptarinėjant drabužių madas, apžiūrinėjant prabangius automobilius ir, žinoma, pasivaišinus gardžiu maistu.
Nuo Cezario laikų Italijoje populiarus posakis - "pilnas skrandis – rami siela". Daugelis mėgsta makaronus ir picą, todėl mano, kad tai pagrindinis itališkas maistas. Iš tikrųjų Italijoje virtuvė diferencijuojama pagal regionus ir yra pakankamai skirtinga. Tą įtakoja labai skirtingas klimatas šalies šiaurėje ir pietuose bei skirtinga topografinė padėtis.
Kaip bebūtų, itališka virtuvė su savo kvapų, spalvų, skonių ir tekstūrų mišiniu yra viena populiariausių pasaulyje. Alyvų aliejus, grūdai, daržovės, žolelės, žuvis, sūris, vaisiai ir vynas atrodo idealūs ingredientai šiuolaikinei dietai.
Minutėlei mintimis persikelkime į siauras Italijos gatveles, pasidomėkime, bene giliausiomis pasaulyje, maisto ruošimo tradicijomis (seniausia žinoma kulinarinė knyga buvo parašyta dar senovės Romos imperijoje, tad italai teisėtai didžiuojasi savo puikia virtuve ir vynu. -Aut.past.), paragaukime įvairiausių patiekalų, pajuskime skonių ir kvapų harmoniją.
1. NUO SENIAUSIŲ LAIKŲ...
Italija – margaspalvių regionų šalis, plytinti Apeninų pusiasalyje, savo forma primenančiame elegantišką aukštakulnį batą. Italų virtuvės istorija siekia Senovės Graikijos ir Romos laikus. Žinoma, kulinarinių aukštumų buvo pasiekta prabėgus ne vienam šimtmečiui, tačiau jau tada žmonės sūdė žuvį, marinavo alyvuoges, džiovino figas. Kasdienį eilinio žmogaus maisto racioną sudarė itin paprasti produktai: lęšiai, lubinai, avinžirniai, vėliau – pupos, įvairios daržovės, pienas, sūris.
Galvijus mėsai pradėta auginti žymiai vėliau, tik Romos Imperijos laikais. Tada šiek tiek pasikeitė ir valgymo įpročiai, pradėta valgyti nebe du, o tris kartus per dieną. Pusryčiams italų protėviai valgydavo vyne mirkytos duonos, grūdų košės arba sūrio, saujelę vynuogių ar alyvuogių, vidurdienį užkąsdavo lengvo šalto maisto ir tik vakare prikirsdavo jautienos, ožkienos, kiaulienos, jūros gėrybių, žuvies patiekalų. Desertui skanauta saldumynų iš medaus, užgeriamų aromatingu vynu.
Viduramžiais užkariautojai barbarai pakeitė kulinarines tradicijas. Šis procesas palietė net periferinius regionus. Tarkime, Sicilijos gyventojai pradėjo džiovinti makaronus, kurių atsargas ypač patogu kaupti. Iš...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!