Vištienos sudėties, savybių kitimo ir vertės analizė

Maisto produktai yra sudėtingas cheminių junginių kompleksas, kurį sudaro baltymai, riebalai, angliavandeniai, mineralinės medžiagos ir vanduo. Kiekviena junginių grupė atlieka tam tikras savo funkcijas žmogaus organizmo gyvybiniuose procesuose. Mėsa ir paukštiena yra vieni iš pagrindinių maisto produktų, kuriuos nuolat vartoja gyventojai.
Paukštiena – naminių paukščių (vištos, kalakutai, antys, žąsys, putpelės, povai) ir laukinių jų giminaičių mėsa. Pačia vertingiausia paukštiena laikoma krūtinėlė (skraidomasis raumuo) ir šlaunelės (vaikščiojamasis raumuo). Krūtinėlė vadinama balta paukštiena dėl savo šviesesnės spalvos. Tai lemia mažesnis mioglobino kiekis, negu tamsia paukštiena vadinamuose vaikščiojamuosiuose raumenyse.
100 g vištienos odelės yra 135 mg cholesterolio. Tai beveik 2,5 karto daugiau negu vištienos krūtinėlės mėsoje. Vištienoje yra daug baltymų (nuo 18 iki 21 proc.) – iki 10 proc. daugiau nei kiaulienoje – ir mažai riebalų (nuo 9 iki 18 proc.) – net iki 40 proc. mažiau negu kiaulienoje.
Vištiena turi daugiau raumeninio audinio (baltymų), žmogaus organizmui būtinų nepakeičiamų aminorūgščių (valino, leucino, lizino, metionino, triptofano, fenilalanino, treonino). Aminorūgščių kiekiu vištiena prilygsta jautienai.
Svarbiausias mėsos komponentas yra raumeninis audinys. Vertingiausia raumenų sudėtinė dalis yra gyvūniniai baltymai, kurie sudaro apie 80 proc. raumeninio audinio medžiagų, bet vištienos riebalai taip pat vertingi, nes turi pakankamai daug polinesočiųjų rūgščių.
Pagal aminorūgščių sudėtį paukštienos baltymai priskiriami labai vertingiems baltymams, kuriuose yra visų nepakeičiamų ir labai gerai subalansuotų aminorūgščių. Baltoje paukščių mėsoje daug mineralinių medžiagų. Paukščių riebalų biologinė vertė yra didesnė negu galvijų riebalų, nes joje daugiau yra polinesočiųjų riebalų rūgščių.
Baltymai yra amino rūgščių, kurios vartojamos kaip ląstelių statybinė medžiaga, šaltinis. Mitybos požiūriu gyvūniniai baltymai yra vertingesni, negu augaliniai.
Mėsoje yra ir vitaminų, ypač B grupės. Vitamino C mėsoje beveik nėra. A, D ir E vitaminų randama mažais kiekiais.
Žmogaus vartojamo maisto įvairovė yra tas šaltinis, kuris gali aprūpinti būtina žmogaus organizmui, geležimi. Mėsa yra vienas iš tų lengvai pasisavinamų geležies šaltinių. Geležis iš mėsos yra kur kas lengviau pasisavinama nei iš vaisių, daržovių, duonos gaminių...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!