Veiksnių, įtakojančių triušienos ir nutrijienos morfologinę sudėtį, analizė

• Nutrijos vertinamos dėl mėsos ir kailio. Mėsa yra liesa, turinti nedidelius kiekius cholesterolio, labai populiari, perkama.
• Nutrijų mėsa pagal skonį, maistines ir dietines savybes vertinama kaip triušiena.
• Kalbant apie triušiena, tai vertingas ir sveikas produktas. Pagal baltymų kiekį ir kokybę ji kur kas vertingesnė už kiaulieną, jautieną ar net avieną.
• Triušiena mūsų organizme yra gerai virškinama, nes joje yra daug virškinamųjų baltymų, mažai riebalų ir cholesterolio.
• Mėsa – tai paskersto gyvūno skerdena arba jos dalis, kuri yra raumeninio, jungiamojo, riebalinio ir kaulinio audinio (arba be jo) kompleksas su jo sudėtyje esančiais elementais (nervais, kraujagyslėmis, limfiniais mazgais, limfagyslėmis) bei kraujo liekana.
Mėsos morfologinė sudėtis
Raumeninis audinys
36-62 %
Skersaruožiai raumenys (Skeleto ir širdies)
Lygieji raumenys
Riebalinis audinys
7-26 %
Poodiniai
Tarpraumeniniai
Vidiniai
Jungiamasis audinys
7-10 %
Glaudus (Skaidulinis)
Purus
Elastinis
Retikulinis
Kremzlinis ir kaulinis audinys
15-27 %
Kremzlės
Kaulai
Raumeninis audinys
• Raumeninis audinys ­ svarbiausias mėsos struktūrinis komponentas.
• Pagal morfologinę struktūrą ir funkcines savybes raumenys skirstomi į skersaruožius (skeleto ir širdies) ir lygiuosius.
• Maistiniu ir technologiniu požiūriais svarbiausi yra skersaruožiai skeleto raumenys, o lygieji raumenys (esantys virškinimo, kvėpavimo, šlapimo ir lyties organuose, odoje, gleivinėse ir kt.) neturi nei maistinės, nei technologinės vertės.
Skersaruožiai raumenys sudaryti iš ląstelių vadinamomis skaidulomis.
• Skersaruožiai raumenys sudaryti iš ląstelių vadinamomis skaidulomis.
• Skaidulos per puraus jungiamojo audinio sluoksnius sujungtos į pluoštus, o šie į dar didesnius pluoštus.
• Kiekvieną skaidulą dengia plėvelė, vadinama sarkolema.
• Per visą skaidulos ilgį driekiasi baltyminės gijos ­ miofibrilės, kurios užima apie 60 % viso ląstelės tūrio, likusi dalis tenka sarkoplazmai.
Riebalinis audinys
• Mėsos sudėtinė dalis, pasižyminti didžiausia energine verte.
• Riebalinis audinys sudaro apie 7 – 26 proc. skerdenos.
• Penint gyvūnus, riebalai kaupiasi ir aplink vidaus organus. Tokie riebalai vadinami vidiniais.
• Tarpraumeniniai riebalai pagerina mėsos maistines ir skonines savybes.
Tarpraumeninių riebalų kiekis triušienoje svyruoja nuo 1,1 iki 6,2%, priklausomai nuo išpjovos ir yra daug žemesnis nei jautienoje ar kiaulienoje.
• Tarpraumeninių riebalų kiekis triušienoje svyruoja nuo 1,1 iki 6,2%, priklausomai nuo išpjovos ir yra daug žemesnis nei jautienoje...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!