Hiperaktyvumo esmė ir korekcijos galimybės

Įvadas
Nenuoramų, įkyruolių, nedėmesingų ar kitaip visus varginančių vaikų yra visada, ir mes pažįstame juos ne tik iš garsiosios H. Hofmano paveikslėlių knygos, bet ir iš daugybės per šimtą metų sukauptų medicinos, psichologijos ir pedagogikos studijų. Tėvai, pedagogai, psichologai ir net gydytojai pagal savo kompetenciją nuolat stengiasi padėti tokiems nenuoramoms, pernelyg aktyviems ir nedėmesingiems vaikams, jaunuoliams ir suaugusiems įsijungti į savo socialinę grupę, kad jie neliktų gyvenime pašaliečiai.
Aktyvumo norma - sąlygiška sąvoka. Jei ją nagrinėjant apsiribojama tik vaiko savybėmis ir elgesiu, padidintu aktyvumu reikėtų laikyti tokį, kuris kliudo pats sau, t.y. trukdo reikalaujančiai kruopštumo veiklai, neleidžia jos baigti, o pakili, judri emocinė būsena kliudo teisingai įvertinti situaciją, numatyti galimą nesėkmę, pavojaus tikimybę. Vaiko aktyvumą galima aptarti kaip atitinkamą ir neatitinkamą vidutiniam jo aplinkos aktyvumui. Nežymus jo viršijimas aplinkinių skatinamas, ryškesnis - netoleruojamas. Todėl panašaus aktyvumo vaikai skirtingoje mokyklinėje aplinkoje dažnai vertinami ne tik skirtingai, bet ir priešingai. Šie vaikai tarsi neteisingai vertinami, į jų savybes dažnai neatsižvelgiama. Kita vertus, bet kuri grupė, taigi ir mokyklos klasė, gali veikti tik tam skirta sparta, priimtina daugumai.
Viena iš „sunkių“, „neprisitaikančio elgesio“ vaikų atsiradimo sąlygų yra vadinamosios „nepalankios“ šeimos. Esminiai tokių šeimų rodikliai yra alkoholizmas, amoralus šeimos narių elgesys, žemas tėvų kultūrinis ir išsilavinimo lygis, nepakankamas materialinis šeimos apsirūpinimas ir prastos gyvenimo sąlygos. Labai svarbus veiksnys taip pat yra nepilna šeima. Greta socialinių-ekonominių veikia ir socialiniai-psichologiniai veiksniai, susiję su šeimos narių tarpusavio santykiais ir šeimyninio bendravimo specifika.
Apskritai vaikų elgesio nukrypimų priežasčių yra labai daug ir įvairių: tai ir kai kurios ligos, nervų sistemos procesų dinamikos paslankumas, vaiko psichosocialinis statusas, menkas išsiauklėjimo lygis, kuris taip pat gali būti susijęs su nepakankamomis pagrindinių poreikių tenkinimo galimybėmis ir pan. Greta paminėtų labai svarbiu veiksniu gali tapti adaptacijos (šeimoje, klasėje ir pan.) raidos ypatumai, lemiantys asmenybės integravimosi į socialinę grupę ir paklusimo jos reikalavimams sėkmingumą.
Pagrindiniai hiperaktyvumo požymiai
Tarptautinėse ligų klasifikacijose...

Daugiau informacijos...