Inkliuzinio ugdymo samprata ir galimybės

Inkliuzijos samprata Inkliuzija – tai įtraukimas neįgaliųjų asmenų į bendrojo lavinimo mokyklas, buvimas ir dalyvavimas kartu su ne neįgaliaisiais asmenimis. Jos esmė: priklausyti bendruomenei ir būti jos nariu, dalyvauti bet kokioje veikloje, neįgalus asmuo pripažįstamas kaip visais atvejais vertingas ir reikalingas mokyklos bendruomenės ir šeimos narys. Inkliuzinis ugdymas – tai „mokykla visiems“, kurioje įgaliems ir neįgaliems suteikiamos galimybės integruotis ir padėti vieni kitiems inegruotis, savarankiškai atlikti įvairius socialinius ir profesinius vaidmenis. Mokyklose, kurios remiasi „mokykla visiems” samprata, turėtų būti atsižvelgiama į kiekvieno mokinio poreikius, gebėjimus, jo gyvenimo socialines aplinkos ir profesinius vaidmenis. Kiekvienas mokinys nepaisant negalės, skatinamas aktyviai dalyvauti ugdymo procese ir bendruomenės santykių kūrime. Tam tikros mokymo priemonės gali padėti mokytojams siekti, kad visi vaikai būtų lygūs ir įtraukti į bendrą mokymosi veiklą. Tačiau mokyklos, taikančios mokymo metodus, pritaikytus specialiųjų poreikių vaikams yra ypač svarbi mokiniams, kuriems reikia specialiosios pagalbos. Inkliuzinio ugdymo galimybės ir kliūtys Lietuvos bendrojo lavinimo mokykloje Lietuvos bendrojo lavinimo mokykloje specialiojo ugdymo įstatymo uždaviniai pabrėžia inkliuzinio (integruoto) ugdymo galimybes, kurios teigia: 1) padėti specialiųjų poreikių asmeniui suvokti bendrąsias žmogaus vertybes ir puoselėti dorą, kaip būtiną demokratinės gyvensenos pagrindą; 2) rengti specialiųjų poreikių asmenis savarankiškam gyvenimui vietos bendruomenėje; 3) teikti kvalifikuotą specialiąją pedagoginę psichologinę pagalbą specialiųjų poreikių asmenims; 4) užtikrinti lygias teises specialiųjų poreikių asmenims įgyti pradinį, pagrindinį, vidurinį išsilavinimą, profesiją; 5) pripažįstant specialiųjų poreikių vaikų ir suaugusiųjų gebėjimus ir galias, sudaryti tęstinio ugdymosi galimybes; 6) sudaryti sąlygas specialiųjų poreikių asmenims integruotai ugdytis bendrojo ugdymo įstaigose. Norint pasiekti, kad inkliuzinis ugdymas būtų sėkmingas, visi mokyklos nariai turėtų remtis lygių galimybių, integracijos, visuotinumo, tęstinumo, perimamumo bei ugdymo funkcionalumo pricipais, kurie padidintų, bei sustiprintų specialiųjų ugdymosi poreikių vaikų galimybes ugdytis bendrojo lavinimo Lietuvos mokyklose. Taip pat švietimo įstatymas laiduoja visuotinį ir garantuoja privalomąjį švietimą, kuris skelbia, jog visiems Lietuvos Respublikos piliečiams ir užsieniečiams, turintiems teisę laikinai apsigyventi ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Vertėtų paminėti, kad privalomasis ir valstybės garantuojamas ugdymas yra iki 16 metų pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas. Inkliuzinis ugdymas dažniausiai sėkmingai vykdomas pradinėje mokykloje, skirtingai negu vidurinėje mokykloje, joje norimam rezultatui pasiekti atsiranda daugiau problemų. Pirmiausia tai – mokymosi dalykų padaugėjimas, tai sukelia rimtų sunkumų moksleivių integracijai vidurinėje mokykloje. Deja, Lietuvoje dar mažai tikros partnerystės pavyzdžių. Sveikų vaikų tėvai dažnai baiminasi neįgalaus vaiko klasėje, klasės pedagogas dažnai nežino, kaip elgtis, o specialusis pedagogas lieka kiek nuošalyje nuo bendro ugdomojo klasės projekto. Nesprendžiant šių problemų, mokyklinė integracija gali nepasisekti (J. Ruškus, 2002). Taip atsitinka todėl, kad tarp specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų ir jų bendraamžių didėja atotrūkis, tai įtakoja ir vaikų amžius – juolab, kad daugelyje šalių taikomas diferencijuoto mokymo modelis, kai mokiniai yra suskirstomi į klases pagal jų pasiekimų lygį. Svarbu, kad vaikai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, nebūtų išskiriami iš visos klasės mokinių. Mokyklos kurios vykdo inkliuzinę programą privalo vadovautis holistiniu požiūriu individo ryžtui ir gebėjimams išmatuoti. Turi būti pritaikytas ugdymo procesas mokiniams kurie atitiktų jų gebėjimų galmybes bei poreikius. Norint siekti integracijos reikia laikytis šių pagrindinių nuostatų: • Kad ir kokia sunki būtų vaiko negalė, jo negalima atstumti; • Specialiųjų poreikių vaikas turi pajausti dalyvavimo ir laimėjimo jausmą, dalyvauti priimant sprendimus, susijusius su jo ugdymu, programos parinkimu: • Kuo anksčiau įvertinti specialiuosius ugdymosi poreikius; neįgalius vaikus ugdyti kuo mažiau ribotoje aplinkoje; integruoti į bendrojo ugdymo įstaigas; • Palaikyti neįgalaus vaiko šeimą, didinti jos atsakomybę ir ją aktyvinti; • Šviesti visuomenę specialiojo ugdymo klausimais; • Skleisti specialiojo ugdymo gerąją patirtį; • Plėtoti socialinio palaikymo infrastruktūrą (kurti specialias mokymo priemones, gaminti kompensacinę techniką, pritaikyti pastatus ir pan.)( J. Ruškus, 2003). Mokiniams turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, reikia pritaikyti mokymo priemones, gal būt sukurti visiškai naujas, kurios atitiktų mokinio poreikius ir galmybes. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose dažnai tam trūksta lėšų ar nėra specialistų, kurie galėtų teisingai jas taikyti, norėdami padėti vaikui. Besikeičiantis visuomenės požiūris, taip pat ir tobulėjančios technologijos atveria kelią naujoms mokymo priemonių kūrimo galimybėms. Remiantis Specialiojo ugdymo pagrindais (2003), tikima, jog sveiki vaikai, augę ir mokęsi drauge su neįgaliaisiais, remiami, stimuliuojami pedagogų, susidarys palankius negalės vaizdinius, gebės bendrauti su neįgaliaisiais be neigiamų išankstinių nusistatymų. Inkliuzijos šalininkai mano, jog socialinės nuostatos yra bazinis veiksnys, lemiantis socialinės interakcijos sėkmę (ar nesėkmę). Inkliuzijos principas pirmenybę teikia ne akademinėms žinioms, sutrikimų kategorizavimui bei klasifikavimui, sąlygojančiam neigiamus stereotipus ir išankstinius nusistatymus, o socialiniams santykiams, narystei bendruomenėje. Inkliuzijos šalininkų argumentas yra tas, jog neigiamos socialinės nuostatos ir vaizdiniai yra daugiausiai išmokstami, įgyjami individualia patirtimi. Inkliuzija gali būti naudinga tiek sveikiems, tiek neįgaliems vaikams mokymosi ir socializacijos požiūriu (J. Ruškus, 2003). Remiantis užsienio mokslininkų patirtimi (2003), kurie buvo Lietuvoje teigia, kad bendrojo lavinimo mokyklos pradinių klasių mokytojai, ypač dėstantys atskirus mokymo dalykus, stokoja teorinių žinių ir praktinių įgūdžių ugdyti bendrojo ugdymo klasėse SUP turinčius vaikus, kurie sudaro 9 procentus visos šalies moksleivių ir net apie 85 procentus SUP turinčių vaikų mokosi bendrojo ugdymo klasėse. Inkliuzinio ugdymo realizavimo priemonių planas Siūloma priemonė (veikla ar kt.) Aplinkybės, priemonės/veiklos aprašymas Tikėtinas rezultatas 1. Ugdymo plano parengimas, pritaikytas specialiųjų poreikių vaikams. Ugdymo planai ir dėstomų dalykų programos turėtų būti sudarytos taip, kad atitiktų vaiko su negalia ir be jos, ugdymosi poreikius. Informacijos forma ir turinys turėtų būti pritaikytas specialiųjų poreikių vaikui taip, kad nebūtų diskriminacijos bendraklasių atžvilgiu. Dėmesys pirmiausia turėtų būti kreipimas į patį ugdymo procesą, o ne į laukiamą rezultatą. Pagal ugdymo planą, turi būti daugiau dėmesio ir laiko skiriama užduotims atlikti, jos turėtų būti lengvai suprantamos bei supaprastintos. Tikėtina, kad mokytojai ieškos alternatyvių sprendimų, užduočių ir metodų, kurie leistų tenkinti individualius poreikius, atsižvelgiant į vaiko galimybes. 2. Specialiųjų poreikių vaikui pritaikytos mokymo priemonės. Mokymo priemonės, turi būti tinkamos specialiųjų ugdymosi poreikių vaikams. Jos turi būti tinkamos bendrojo pobūdžio žinioms ir praktiniams įgūdžiams tobulinti. Pritaikytos mokymo priemonės specialiųjų poreikių vaikams gali padėti jiems mokytis savarankiškai, bei mokytojams, organizuojantiems ugdymo procesą ir jo turinį. Pritaikytos mokymo priemonės teigiamai veiktų mokinio motyvaciją mokytis, sustiprintų žinių bagažą, socialinius įgūdžius. Tokiu būdu vaikas, turintis specialiųjų poreikių galėtų daugiau savarankiškai atlikti užduočių, jas suprasti ir įsisavinti, individualiai ar kartu su klasės draugais. Tinkamos priemonės skatintų mokinius kelti tikslus ir įvertinti savo pasiekimus, bei tobulėti pažintinėje srityje, tačiau neskatintų diskriminacijos. 3. Kolegų benradarbiavimas. Specialiųjų pedagogų ir psichologų nuolatinis konsultavimas, kurių klasėse mokosi vaikai turintys specialiųjų poreikių. Specialusis pedagogas ar psichologas tampa pagalbininku, teikiančiu pagalbą klasės mokytojui. 4. Organizuojami mokyklos renginiai. Organizuojami renginiai, kurie įtraukia visą mokyklos bendruomenę. Renginiuose dalyvaus vaikai turintys specialiųjų poreikių ir jų bendraklasiai. Tai jiems padės geriau pažinti vieni kitus, suprasti poreikius, bei bendras galmybes. 5. Organizuojamos klasės valandėlės. Kas savaitę organizuojamos klasės valandėlės, kuriose vaikai išsako visus savo pageidavimus ir pasiūlymus. Atsižvelgiant į vaikų nuomonę bus lengviau juos suprasti ir bendradarbiauti su jais. 6. Mokinių pasiskirstymas pareigomis. Mokiniai susiskirsto į grupeles, kurios padeda neįgaliems vaikams mokytis ir atlikti bendrą klasės veiklą. Pvz., bendraklasiai padeda vaikui nueiti į biblioteką, valgyklą, einant ta pačia kryptimi namo palydėti ir susitikti einant į mokyklą. Tai padeda specialiųjų poreikių vaikams lengviau integruotis į aplinką, mokyklos bendruomenę, kurioje jaustųsi saugiai bei pilnaverčiais. Padedantys mokiniai turi galmybę patirti jog greta yra turintys vienokių ar kitokių trūkumų žmonės ir jie yra visuomenės dalis. 7. Pedagogų kvalifikacijos tobulinimas. Bendrojo lavinimo mokyklose tobulinamos pedagogų žinios, kurių klasėse mokosi ar ruošiasi mokytis vaikas ar vaikai turintys specialiųjų poreikių. Pedagogai plačiau supažindinami su pačia negale ir ją turinčiais asmenimis. Tai padeda pasiruošti darbui pagal inkliuzinę programą. Literatūros sąrašas 1. Bendrosios ir specialiosios pedagogikos pagrindų paskaitose rodyta vaizdo medžiaga. 2. Bendrosios ir specialiosios pedagogikos pagrindų paskaitų medžiaga. 3. Hallahan D. P., Kauffman J. M. (2003). Ypatingieji mokiniai. Specialiojo ugdymo įvadas. Alma litera. 4. Inkliuzinis ugdymas užsienio mokslininkų akiratyje (2005). Straipsinių rinkinys Lietuvos. Respublikos specialiojo ugdymo įstatymas, 1998-12-15, Nr.VIII-969. 5. Inkliuzinis ugdymas ir veikla klasėje vidurinėje mokykloje (2005). Ataskaitos santrauka. 6. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pakeitimo įstatymas, 2003-04-17, Nr. IX-1630. 7. Ruškus, J. (2002). Negalės fenomenas. Šiaulių universiteto leidykla. 8. Ruškus, J. (2003). Specialiojo ugdymo pagrindai. Šiaulių universiteto leidyka. 9. Šiaulių universitetas specialiojo ugdymo mokslinis centras(2003). Specialojo ugdymo pagrindai. VšĮ Šiaulių universiteto leidykla. 10. Specialiojo ugdymo įstatymas, 1999-09-01. [Žiūtėta 2009-03-20]. Priega per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!