Problemos aktualumas. Šeima ir mokykla yra dvi svarbiausios institucijos, atsakingos už jaunosios kartos ugdymą ir rengimą savarankiškam gyvenimui. Tėvus ir mokytojus jungia vienas tikslas – vaiko- augančio žmogaus ugdymas. Mokykla yra pagrindinė socialinė veikėja, bet didelę reikšmę turi tėvų požiūris į vaiko ugdymą.
Šeimos ir mokyklos ugdymo uždaviniai bendri, todėl šeima padeda mokyklai, o mokykla– šeimai auklėti vaikus. Svarbi šių ryšių sąlyga – teigiamas tėvų požiūris į mokyklą, pedagogus ir jų darbus (Juodaitytė A., 1994).
Tėvų požiūris į vaiko ugdymą turėtų atitikti mokytojo požiūrį, t.y. vaiko gabumų atskleidimas, įgimtų savybių tobulinimas, psichologinių ir praktinių įgūdžių pažinimas, sugebėjimas suvokti mokinio padėtį, palankios atmosferos sukūrimas darbui.
Šiandieninėje visuomenėje itin svarbios tampa žmonių lygybės idėjos. Todėl Lietuvoje kartu su mokyklų reformomis prasidėjo ir vaikų su specialiaisiais poreikiais integracija į visuomenę, o tuo pačiu ir į bendrojo lavinimo mokyklas.
Integracija- procesas, kurio metu būtinas bendradarbiavimas, bendras darbas, lankstumas, noras rizikuoti, daugybės individų, tarnybų ir institucijų parama. Vaikų su spec. poreikiais integruotas ugdymas- tai jų įtraukimas į visuomenę, siekiant išugdyti pilnaverčiu visuomenės piliečiu. Pagal Vaiko teisių konvenciją (Lietuvoje ji ratifikuota 1995m.) teigiama, kad “psichiškai ir fiziškai nepilnavertis vaikas turi gyventi pilnavertį ir prideramą gyvenimą sąlygomis, garantuojančiomis jo orumą, ugdančiomis pasitikėjimą savimi ir leidžiančiomis aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime.”.
Tik po 1917m. revoliucijos Rusijoje buvo sukurta ir įdiegta formali mokymosi sistema neįgaliesiems. Valstybė mokėjo už šių vaikų išlaikymą, nes bendro lavinimo mokyklos nebuvo pritaikytos specialiųjų poreikių vaikams. Tuo metu buvo sukurtos socialinės kultūrinės L. Vygotskio ir kitų rusų mokslininkų teorijos, kurios visame pasaulyje padarė didelį poveikį neįgalių vaikų ugdymui L Vygotskis aprašė žalingą socialinio izoliavimo poveikį vaikams su negalia. Jis teigia, kad suformuodama išskirtinę socialinę aplinką, atskiriančią vaiką nuo visuomenės, pati visuomenė sukuria “antrinę negalią”(Vygotskis, 1978). Neįgalūs vaikai patiria didžiulį stresą, kai nepaisoma pagrindinių socialinių reikmių.
1900 m. italų gydytoja M. Montessori susirūpino vaikais, kurių ugdymas kitiems atrodė neįmanomas. Ji tikėjo, kad reikia...
Šį darbą sudaro 4917 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!