Lietuvoje po nepriklausomybės atkūrimo vyko pakankamai sparti specialiojo ugdymo sąvokų ir kategorijų, įvardinančių sutrikimus ir juos turinčius asmenis, kaita. Ši kaita atspindėjo ne tik integruoto ugdymo idėjų skvarbą, bet ir bendrą demokratėjimo procesą tiek visoje švietimo sistemoje, tiek specialiajame ugdyme. Integracija į bendrojo lavinimo mokyklą reiškia, kad įvairių (mokymosi, elgesio, intelekto, fizinių) sutrikimų turintys vaikai yra įtraukiami į bendrojo ugdymo aplinką ir mokosi drauge su bendraamžiais sveikais vaikais.
Neįgaliųjų arba specialiųjų poreikių vaikų ugdymas bendrojo lavinimo švietimo įstaigose jau yra ne tik faktas, bet vis labiau įsisąmoninamas būtinumas. Visuomenės nuostatos, lemiančios socialinę ir ugdymo politiką neįgaliųjų atžvilgiu keičiasi integruoto ugdymo naudai. Mokymasis bendrojo ugdymo klasėje specialiųjų ugdymo poreikių (SUP) turintiems vaikams padeda greičiau bei sėkmingiau prisitaikyti ir integruotis visuomenėje, šie vaikai turi teisę ugdytis ir lavintis su sveikais vaikais ir gyventi pilnavertį gyvenimą. Bendrojo lavinimo mokykloje neįgalūs vaikai turi didesnes galimybes ir geresnes sąlygas lavinti socialinius ir asmeninius įgūdžius. Sveikieji vaikai turi matyti kitokius žmones šalia savęs ir mokytis gyventi kartu, jiems tai yra tolerancijos ir gerumo mokykla. Siekiant geresnės mokyklinio gyvenimo kokybės, svarbu kelti specialiųjų ugdymo(si) poreikių turinčių moksleivių, besimokančių bendrojo lavinimo mokykloje, savivertės ir savivokos lygį, akcentuojant vaiko galias ir gebėjimus.
Šiame darbe trumpai aptarsime teisinį integruoto ugdymo pagrindą, nuo kurio labai priklauso ugdymo kokybė. Paanalizuosime integruoto ugdymo svarbesnius aspektus ir problemas. Įvertinsime pedagogų profesinę kompetenciją ir jų pasirengimą dirbti su neįgaliais moksleiviais. Bus pristatytos integruoto mokymo strategijos, kurios gali padėti ugdant SUP vaikus. Taip pat atskleisime nuo ko priklauso integruotai ugdomo asmens savijauta, panagrinėsime neįgaliųjų ugdytinių psichologinio portreto komponentus. Apžvelgsime tėvų vaidmenį šiame procese, jų lūkesčius ir požiūrius. Taip pat atkreipsime dėmesį į mokyklų techninį ir materialinį pasirengimą ugdyti neįgalius vaikus.
5. Inkliuzyvus ugdymas (neįgalaus vaiko integruotas ugdymas tokiam ugdymui pasirengusioje mokykloje: pakankama pedagogų kompetencija, priemonių, kabinetų ir specialistų konsultantų buvimas, administracijos palaikymas, teigiamos mokytojų ir visų vaikų tėvų nuostatos).
Inkliuzyvus...
Šį darbą sudaro 2451 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!