Tėvų ir pedagogų bendradarbiavimas ugdant specialiųjų poreikių vaikus

Daugelyje šalių specialiojo ugdymo sritis bendrojo ugdymo kontekste yra sąlyginai jauna. Nuo 1960m. daugelyje šalių prasidėjo švietimo reformos (kurias inicijavo neįgalius vaikus auginantys tėvai, prašydami savo vaikams vienodų galimybių ugdytis) ir neįgaliųjų integracijos į bendrojo ugdymo įstaigas procesas. Vakarų Europos šalyse ir Jungtinėse Amerikos Valstijose jau septintajame dešimtmetyje specialiųjų poreikių vaikų tėvams buvo sudaryta daugiau galimybių įsitraukti į vaiko ugdymo procesą, akcentuojama mokyklos ir šeimos partnerystė, o ne vienpusis informavimas apie jau priimtą sprendimą .
XX a. viduryje Vakarų Europoje ir Šiaurės Amerikoje prasidėję socialiniai pokyčiai ir naujos neįgaliųjų ugdymo ir socialinės integracijos teorijos turėjo įtakos ir kuriamai Lietuvos švietimo koncepcijai. Lietuvos švietimo politika grindžiama Vakarų Europoje priimtinais humaniškumo, demokratiškumo principais, normalizacijos, integracijos idėjomis. Sukurti ir vis dar tobulinami teisiniai pagrindai.
Nuo devintojo dešimtmečio JAV ir Vakarų Europos šalyse itin pagausėjo tyrimų, susijusių su tėvų įtraukimo ir partneriško bendradarbiavimo su tėvais problemomis. Tyrimai parodė, jog nepaisant palankaus teisinių pagrindų konteksto tėvai vis dar jaučiasi beteisiai ir atitolę nuo ugdymo sistemos, teikiančios pagalbą jų vaikui: dažnai pedagogai nelinkę išklausyti šeimoms aktualių problemų, tėvai eidami į susitikimus iš anksto priima pasyvaus stebėtojo ir klausytojo vaidmenį.
Pastaraisiais metais tiek vakaruose, tiek mūsų šalyje, stebima vaiko ugdymo paradigmų kaita. Į šeimą orientuotos tarnybos bei ugdymo institucijos, skatinančios bendradarbiavimą, pažymi įgalinimo požiūrį, bendrą problemų sprendimą. Labiau pažymimos ne vaiko ir šeimos problemos, bet šeimos narių patirtis ir stipriosios pusės. Specialistai ir tėvai, sudarydami vaiko ugdymo planą ir kartu jį įgyvendindami, supranta, kad darbas komandoje yra žymiai efektyvesnis. Tėvai skatinami būti aktyviais proceso dalyviais, nurodyti, kokios pagalbos jiems reikia. Tik tada, kai šeimos sutinka, kad specialistų pagalba reikalinga, specialistai gali jiems padėti.( )
1. Šeimos vaidmuo ugdymo procese
Žmogaus asmenybės raidą sąlygoja ne vien jo prigimtis, bet ir nuolatinis dviejų šaltinių – šeimos ir visuomenės – tradicijų, vertybių, lūkesčių sąlytis ir dialogas. Harmoningai žmogaus raidai svarbios ir šeimoje puoselėjamos jo individualumo...

Daugiau informacijos...