Specialiųjų poreikių vaikų integravimo problemos

Literatūra …………………………………………………………………………………….
Priedai ……………………………………………………………………………………….
4
4
5
6
8
11
11
12
13
20
22
24
26
28
30
35
36
42
43
ĮVADAS
1.1. Nuo segreguoto iki inkliuzyvaus ugdymo: glausta integruoto ugdymo plėtros apžvalga
Neįgalių (tarp jų ir sutrikusio intelekto), arba specialiųjų poreikių vaikų ugdymas bendrojo lavinimo švietimo įstaigose jau tapo ne tik faktu, bet vis labiau įsisąmoninamas būtinumas. Visuomenės nuostatos, lemiančios socialinę ir ugdymo politiką neįgaliųjų atžvilgiu keičiasi integruoto ugdymo naudai (A. Galkienė, 2001, 2003; I. Kaffemanienė, 2001; J. Ruškus, 2002; Labinienė, ir kt., 2003). Atrodo taip nesenai – tik 1993 m. Švietimo ir mokslo ministerija pakankamai nedrąsiai išleidžia pirmąją instrukciją, liečiančią integruotą ugdymą (Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo bendrojo lavinimo mokyklose), o specialiose mokyklose neįgalių vaikų jau sumažėjo dvigubai. Integruotas ugdymas yra, pirmiausiai, barjerų tarp sveikų ir neįgalių vaikų laužymas, vienodų ugdymosi ir karjeros siekimo galimybių sudarymas. Kaip visose šalyse, taip ir Lietuvoje specialusis ugdymas yra kelių formų: 1) ugdymas specialiose įstaigose arba namuose (neintegruotas, segreguotas ugdymas); 2) integruotas ugdymas pagal bendrą ugdymo vietą (neįgalūs vaikai ugdomi toje pačioje mokykloje, bet atskirose patalpose nuo sveikųjų); 3) socialinė integracija (sveiki ir neįgalūs vaikai bendrai būna ne akademinių užsiėmimų metu); 4) funkcinė integracija (vaikai visą laiką mokykloje mokosi kartu, tačiau programos pakeitimai, specialistų prieinamumas, specialių priemonių turėjimas minimalus); 5) inkliuzyvus ugdymas (neįgalaus vaiko integruotas ugdymas tokiam ugdymui pasirengusioje mokykloje: pakankama pedagogų kompetencija, priemonių, kabinetų ir specialistų konsultantų buvimas, administracijos palaikymas, teigiamos mokytojų ir visų vaikų tėvų nuostatos). Taigi, inkliuzyvus ugdymas yra integruoto ugdymo siekiamybė, aukščiausia jo reiškimosi forma (A. Bagdonas, 1997).
C. Holden ir bendraaut. (1996) pabrėžia tokius inkliuzyvaus ugdymo reikalavimus:
• Prieinamumas: mokyklos aplinkos ir patalpų pritaikymas negaliems asmenims, specializuota kompiuterinė ir kita įranga, mokymo priemonės akliesiems, fiziškai neįgaliems ar silpnaregiams.
• Mokyklos pedagogų ir viso personalo pasirengimas (pakankamas informuotumas apie įvairias negales ir darbą su neįgaliais asmenimis.
• Ugdymo programų ir mokymo būdų pritaikymas.
• Visų mokinių ir pedagogų teigiamų nuostatų suformavimas.
Panašios mokyklos modelis (realiai egzistuojantis) aprašomas A. Galkienės (2001) daktaro dizertacijoje. Autorė aptaria integruoto ugdymo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!