Autistiškų vaikų psichologiniai ir pedagoginiai ugdymo aspektai

Autizmas - paslaptinga liga, kurios priežastys iki šiol tiksliai nenustatytos. Būtent tai mus paskatino daugiau sužinoti apie šį sutrikimą. Ieškodamos informacijos, galvojome, prie kokių sutrikimų priskiriamas autizmas, prie emocijų ir elgesio ar komunikacinių? Analizuojant surinktą medžiagą, paaiškėjo, kad autizmas priskiriamas ir tai ir tai sutrikimų grupei. Iš to galima spręsti apie šios ligos įvairiapusiškumą, sudėtingumą. Autistams būdingas uždarumas, kontaktų su žmonėmis vengimas nulemia tiek komunikacinių, tiek socialinių įgūdžių neišsivystymą. Autizmas – neišgydomas ir lieka visam gyvenimui, tačiau kantriai ugdant, parenkant tinkamas pedagogines, psichologines priemones, galima pasiekti neblogų rezultatų. Geriausiu atveju autistiški žmonės tampa savarankiški. Tačiau reikia labai individualaus požiūrio į kievieną sergantį autizmu ir tik atsakingų, kantrių specialistų kartu su tėvais komanda gali tinkamai padėti autistui.
Autizmas yra sudėtingas raidos sutrikimas, pasireiškiantis socialinės sąveikos, verbalinio ir neverbalinio bendravimo, vaizduotės, interesų ir panašiais nenormalumais. Lietuvoje apie vaikus, pasižyminčius autizmo sindromu, plačiau pradėta kalbėti prieš 8 – 9 metus (Ivoškuvienė R., Balčiūnaitė J., 2002). Kadangi autizmas vis dar nepakankamai ištirta liga, tai įvairių sričių specialistai šį sutrikimą apibūdina skirtingai, pagal tai, kokių žinių turi. Autizmas vadinamas: autistiniu sutrikimu, vaikystės autizmu, vaikystės psichoze, Kanner sindromu. Autizmo apibrėžimai nevienareikšmiai ir dėl ligos sudėtingumo. Pavyzdžiui pagal Vaitkevičienę (2001) autizmas (gr. Autos – pats) – mąstymas, visiškai priklausantis nuo aktualių individo poreikių, psichinių būsenų, praradimas realaus santykio su tikrove; patologinis uždarumas, noro bendrauti nykimas; ryšių su artimaisiais ir aplinka silpnėjimas. Kiti autoriai autizmą aiškina kaip savitą variantą psichinės disontogenezės, kurios išskirtinis požymis yra heterochronija (gr. Heteros – kitas, chronos – laikas) – nesavalaikis, netolygus, asinchroniškas įvairių centrinės nervų sitemos struktūrų ir funkcijų subrendimas (V.Kgan, K. Lebedinskaja, 1991). Amerikos autizmo draugijos atstovai (1994) tvirtina, kad autizmo pagrindiniai bruožai pasireiškia iki 30 gyvenimo mėnesio ir apima: a) raidos nuoseklumo pakitimus; b) reakcijas į sensorinius dirgiklius ( neadekvačios reakcijos į vizualinius, klausos, taktilinius ar uoslės stimulus); c) kalbėjimo, kalbos ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!