Neįgaliųjų vaikų popamokinės veiklos formos, ugdymo turinys bei išliekamasis socialinis veiksnys

2007
ĮVADAS
Temos aktualumas. Tautinės mokyklos koncepcijoje (1989) teigiama, kad mokyklos darbo tikslas – padėti pamatus asmenybės vystymuisi, o jos darbo prasmė – asmenybės individualybės plėtra. P. Jucevičienė (1997) sako, jog vienas iš pagrindinių šiuolaikinio švietimo tikslų – asmenybės socializacija konkrečioje aplinkoje. G. Kvieskienė (2005) mano, jog mokykla – antroji vaiko bendruomenė (po šeimos), kurioje jis socializuojasi, įgyja tam tikrus elgesio, bendravimo su bendraamžiais ir vyresniais žmonėmis įgūdžius. Mokykla su pamokų tyla – negyva mokykla, todėl reikia ir nepamokinės veiklos (S. Dapkienė, 93).
Neformalus, papildomas ugdymas – efektyvi pozityviosios socializacijos dalis puoselėjanti vaiko kūrybiškumą ir motyvaciją (G.Kvieskienė, 2005). Autorė rašo, kad socialinė neįgaliųjų vaikų integracija vyksta vadovaujantis specifinėmis juridinėmis normomis, o Lietuvoje – specialiojo ugdymo įstatymu. Formalų papildomąjį ugdymą teikia specializuotos muzikos, dailės, choreografijos, teatro mokyklos, sporto, kalbų, neakivaizdinės dalykinės, sekmadieninės tautinių bendrijų mokyklos. Šios institucijos teikia papildomąjį ugdymą pagal patvirtintas Švietimo ir mokslo ministerijos programas. Neformalų papildomąjį ugdymą teikia profiliniai mokinių gamtos mokslų, techninio ir meninio ugdymo, turizmo, laisvalaikio organizavimo centrai, vaikų klubai ir kt. (G. Kvieskienė, 2005).
Nors LR įstatymai ir yra siekiamybė, juridinė bazė yra pakankamai plati, kad neįgalieji pasirinktų užklasinę, laisvalaikio veiklą, tačiau ne paslaptis, jog praktiškai tam reikia ir didelių finansinių indėlių, kurie neretai riboja neįgaliųjų kūrybinę veiklą. G. Kvieskienė (2005) teigia, jog menkai taikomi ir aktyvaus ugdymo metodai.
Tyrimo objektas: aukštesniųjų klasių specialiuosius ugdymosi poreikius turinčių mokinių požiūris į popamokinę veiklą.
Tyrimo tikslas: ištirti aukštesniųjų klasių specialiuosius ugdymosi poreikius turinčių moksleivių popamokinę veiklą.
Hipotezė: esant palankioms sąlygoms mokykloje veikti įvairiems būreliams, vaikų, turinčių specialiųjų poreikių, socializacija vyksta teigiama linkme.
Tyrimo uždaviniai:
1. Ištirti aukštesniųjų klasių specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių užimtumą po pamokų kokybiniu aspektu.
2. Išsiaiškinti aukštesniųjų klasių specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių požiūrį į popamokinę veiklą, formų įvairovę ir mokinių dalyvavimą šioje veikloje.
3. Išsiaiškinti informacijos, apie mokykloje veikiančius būrelius, skleidimo galimybes aukštesniųjų klasių mokiniams.
4. Išanalizuoti pasirinktą mokslinę literatūrą pasirinkta tema.
Tyrimo metodas :...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!