Kalbos sutrikimai

Kalba – simbolių ir taisyklių sistema. Kalba yra neatskiriama kalbos kultūros dalis. Ji išmokstama esant normaliai kalbėjimo funkcijai. Kalbėjimas (bendravimo kalba, procesas) būdingas tik žmogui ir yra viena iš svarbiausių psichinės veiklos funkcijų. Kalbinis bendravimas – tai žmonių tarpusavio kontaktų pagrindas. Jo dėka formuojasi aukščiausios pažįstamosios veiklos formos (mąstymas, atmintis). Išmokdamas kalbėti vaikas įgyja galymybę suvokti ir atspindėti tikrovę, logiškai mąstyti, apibendrinti, planuoti ir reguliuoti savo ketinimus, sumanymus ir veiksmus. Sutrikus kalbai vaikas ar suaugusysis netenka galymybės pilnavertiškai bendrauti, o neretai nukenčia ir kitų psichinių procesų raida. Vaikams pradėjus lankyti mokyklą kalbos sutrikimai trugdo mokytis, skaityti, rašyti ir kt. Dėl šių sąvybių gali atsirasti neigiami charakterio bruožai.
Nemažą dalį ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų bei suaugusiųjų, priklausančių specialiųjų poreikių asmenų grupei, sudaro asmenys, kuriems būdingi kalbėjimo, kalbos ir komunikacijos sutrikimai.
Kalbėjimo, kalbos ir komunikacijos sutrikimų gali turėti įvairaus amžiaus vaikai. Kalbos ugdymo negalima atsieti nuo vaiko kasdieninio gyvenimo ir patirties. Rišliai ir nuosekliai papasakoti vaikai išmoksta negreitai. Neretai vaikų tėvai, o kartais ir pedagogai džiaugiasi, kad vaikas daug kalba. Tačiau ne visada objektyviai įvertina, kaip jis kalba.
KALBOS NEIŠSIVYSTYMO PRIEŽASTYS:
• ankstyvas organinis galvos smegenų pažeidimas;
• gimdymo traumos;
• pirmųjų gyvenimo metų patirtos traumos;
• vaisiaus CNS pažeidimai 3 – 4 mėnesiais;
• periferinio kalbos aparato trūkumai;
• anatominių fiziologinių mechanizmų trūkumas;
• kalbinės motorikos trūkumai;
• silpni akustiniai gnoziniai procesai;
• optiniai gnoziniai trūkumai.
Komunikacijos, kalbos ir kalbėjimo samprata
Komunikacija – tai žmonių bendravimas, keitimasis mintimis, išgyvenimais, kultūrinėmis, dvasinėmis vertybėmis ir pan. Komunikacija yra būdas: išmokti suprasti kalbą, išmokti kalbėti, išsakyti norus ir pageidavimus, būti suprastam ir suprasti kitus, pasidalyti su kitais dėmesiu ir patyrimu, reguliuoti savo ir kitų poelgius, interpretuoti savo ir kitų žmonių išsakytas miontis ir t. t.
Komunikacijos procesui būtini du asmenys – kalbėtojas ir klausytojas. Normalus komunikacijos procesas priklauso nuo kalbėtojo ir klausytojo centrinio periferinio kalbėjimo mechanizmo struktūros ir funkcionavimo, vienodų komunikacijos prieonių turėjimo ir mokėjimo jomis naudotis, gebėjimo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!