Kurčiųjų švietimo problemos

Įvadas Šeimą užgriūna dideli rūpesčiai, kai gimsta vaikas su klausos sutrikimu. Tėvams iškyla daug klausimų, kaip parengti vaiką mokyklai ir gyvenimui girdinčiųjų bendruomenėje. Nemažai kurčių ar žymiai neprigirdinčių vaikų mokosi jiems skirtose ugdymo įstaigose. Dalis kurčių vaikų po sėkmingų implantacijos operacijų mėgina mokytis bendrojo lavinimo mokyklose kartu su sveikais vaikais ir integruotis į visuomenę. Klausos sutrikimų turintys vaikai nuo 7 iki 20 metų amžiaus mokomi kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centruose.Čia jiems sudaromos sąlygos įgyti pagrindinį išsilavinimą bei pasirengti gyvenimui. Atsižvelgus į klausos sutrikimo specifiką ir kalbos išsivystymo lygį, ugdymo planas lanksčiai pritaikomas vaikui. Greta įprastų dalykų mokiniai mokomi ir specialiųjų: lietuvių gestų kalbos, dalykinės praktinės veiklos, muzikos ritmikos bei lanko individualias tarties, klausos ir kalbos lavinimo pratybas. Integruotis į visuomenę kurtiems ir neprigirdintiems žmonėms sunku dėl daugelio problemų. Viena jų - Lietuvoje nepakankamai išvystytos paslaugos kurtiesiems. Jie ne visur gauna reikiamą pagalbą, nes dažnam iš jų iškyla aktualiausia komunikacijos problema - apsunkintas bendravimas sakytine lietuvių kalba. Manoma, kad neprigirdintiems vaikams įmanoma mokytis bendrojo lavinimo mokykloje, tačiau būtina kompensacinė technika - vadinamosios girdėjimą gerinančios sistemos. Tačiau kompensacinės technikos trūksta. Jei neprigirdintys ir kai kurie kurti mokiniai (kuriems tai tinka) galėtų įsigyti girdėjimą gerinančios sistemos siųstuvą ir imtuvą, taip pat turėtų šiuolaikinius skaitmeninius klausos aparatus, jie galėtų susikalbėti su mokytojais ir jiems būtų lengviau integruotis į visuomenę. Kurtiems vaikams mokytis bendrojo lavinimo mokykloje nepaprastai sunku. Kiekvienas jų ar grupelė turėtų turėti gestų kalbos vertėją, tačiau bendrojo lavinimo mokyklos negali tokių paslaugų suteikti. Nekalbant apie tai, kad mokyklų mokytojai nepakankamai žino apie tokių mokinių ugdymo specifiką. Lavinimas yra kurčio vaiko ateities pagrindas. Tėvų pareiga – padaryti tą ateitį realybe, bet jie negali pasirūpinti viskuo vieni patys, ypač jeigu vaikas mokosi bendrojo lavinimo mokykloje. Tuomet jam reikalinga daugelio žmonių pagalba. Kai girdinčioje šeimoje atsiranda kurčias ar neprigirdintis vaikas, visai šeimai ateina nelengvas metas. Sunkiausia būna iš pradžių, nes neapleidžia išgyvenimai, baimė, nežinia. Pagrindinė atspara šiuo laikotarpiu – meilė savo vaikui, motiniški ir tėviški jausmai, intuicija – visa tai, kas mums duota iš aukščiau. Tėvai, laukdami gimstant vaiko, o ir vėliau yra pasirengę jį mylėti, globoti, padėti jam ir lavinti jį. Viso to reikia ir kurčiam vaikui, tik pagalbos jam reikia daugiau, iškyla specifinių problemų: kaip su juo bendrauti, kaip lavinti, vėliau – kaip ir kur mokyti. Tėvai įvairiais būdais mėgina ieškoti informacijos, jos negaudami vieni „išradinėja dviratį“ ir gaišta brangų laiką, kiti nusivilia ir tampa abejingi savo vaiko likimui, palikdami jį specialiosioms įstaigoms, nors iš tiesų galėtų patys labai daug jam padėti. Iki nepriklausomybės atgavimo vaikai, turintys klausos sutrikimų, kaip ir kiti neįgalūs vaikai Lietuvoje oficialiai buvo ugdomi specialiose ugdymo įstaigose, kuriose buvo teikiama pedagoginė ir medicininė pagalba. Nepriklausomoje Lietuvoje keičiasi požiūris į neįgalius asmenis, taip pat ir į kurčiuosius. Naujai priimti įstatymai (Invalidų socialinės integracijos, Švietimo) suteikė tėvams didesnes pasirinkimo galimybes, tarp jų – alternatyvaus ugdymo galimybes, pvz., neįgalius vaikus galima ugdyti integruotai bendrojo lavinimo įstaigose arba steigiant jose klasę ar grupę. Todėl Lietuvoje šiuo metu yra per 50 vietų, kuriose ugdomi vaikai, turintys klausos negalę. Vykstant šiam procesui iškyla daug problemų, viena jų – tėvų pasirengimas vaiko ugdymui, pirmiausia pasirenkant vieną ar kitą būdą. Klausos sutrikimai ir vaiko negalė yra labai įvairūs, todėl nuo tikslaus jų diagnozavimo ir charakteristikos priklauso, koks ugdymo būdas yra tinkamiausias konkrečiam vaikui. Užsienio specialistai, renkantys ugdymo būdą, didžiausią reikšmę teikia individualiems skirtumams, todėl svarbus vaidmuo pradiniu etapu tenka tėvams. Dėl šios priežasties tėvams būtinos objektyvios žinios apie vaiko negalę ir psichologinę parama. Yra ir kitų svarbių pagalbos aspektų (pvz., finansinė parama), kuriems šiuo metu Lietuvoje skiriama per mažai dėmesio. Švietimo integracijos politika Europos šalys pagal vykdomą integracijos politiką susiskirsčiusios į tris grupes. Pirmajai – „vieno kelio“ kategorijai priskiriamos Graikija, Italija, ispanija, Norvegija, Švedija. Jose iš esmės visi specialiųjų poreikių vaikai ugdomi drauge su bendraamžiais ir gauna daugybę įvairių specialiojo ugdymo paslaugų. „Dviejų kelių“ kategorijai priskiriamos Belgija, Olandija, Latvija, Bulgarija, Rumunija. Čia sukurtos dvi atskiros švietimo sistemos – bendroji ir specialiojo ugdymo, - kurias reguliuoja atskiri įstatymai. Trečiosios arba „daugelio kelių“ kategorijos šalyse – Austrija, Danija, Anglija, Prancūzija, Vokietija, taip pat Lietuva ir Estija – taikomi įvairūs neįgalių vaikų ugdymo būdai. Tai – specialiosios mokyklos, spec. klasės bendrojo lavinimo mokyklose ar integruotas ugdymas priklausomai nuo vaiko ar jo šeimos poreikių. Šiuo metu Lietuvoje integruotas ugdymas nėra paplitęs, nes stinga lėšų, visuomenė nepasirengusi priimti kitokius vaikus, pedagogai nepakankamai pasirengę dirbti integruotoje klasėje. Kurtieji gali mokytis bendrosiose ir specializuotose mokyklose Kaip ir kiti specialiųjų poreikių turintys vaikai, kurtieji gali mokytis specialiojo ugdymo įstaigose, kur mokomi tik specialiųjų poreikių turintys vaikai arba kartu su specialiųjų poreikių neturinčiais vaikais lankyti bendrojo lavinimo įstaigas – tai yra būti integruojami į bendrąją sistemą. Kurčiųjų vaikų tėvai dažniausiai renkasi bendrojo lavninimo įstaigas, kurios yra arčiau namų. Nemažai įtakos tokiam pasirinkimui turi ir tai, kad tėvams specialiosios kurčiųjų ugdymo įstaigos dažnai asocijuojasi su baisiomis institucijomis, skirtomis tik protinę negalią turintiems žmonėms. Be to, kai kurie tėvai nenori, kad jų vaikas mokytųsi gestų kalbos, kuria yra mokoma specialiosiose kurčiųjų ugdymo įstaigose – išmokęs šią kalbą, kurtysis ja ir bendrauja, tai reiškia, kad jis daugiausiai bendrauja tik su kitais šią kalbą mokančiais žmonėmis. Verta pridurti, jog LR Specialiojo ugdymo įstatyme yra numatyta ir galimybė vykdyti tik dalinę specialiųjų poreikių turinčių asmenų integraciją bendrojo ugdymo mokyklose, tai yra specialiųjų poreikių turintiems asmenims suteikiant galimybę mokytis bendrosiose ir specialiosiose klasėse. Praktiškai tokios klasės Lietuvoje nėra formuojamos, kadangi į vieną bendrojo lavinimo mokyklą nesusirenka pakankamai kurčiųjų, kad jiems būtų galima steigti atskirą klasę. Dvi sistemos - kuri geresnė? Labai dažnai kurtieji, pabaigę keletą bendrosios pradinės mokyklos klasių ar visą pradinę mokyklą, pereina mokytis į specialiojo kurčiųjų ugdymo įstaigas. Taip atsitinka todėl, kad pirmąjį mokymosi pusmetį ar pirmaisiais mokymosi bendrojo ugdymo įstaigoje metais kurčiasis vaikas iš tiesų patiria ne tiek jau ir daug problemų, mokytojai paprastai džiaugiasi, kad šie vaikai sėdi labai ramiai. Tačiau problemų padaugėja vėliau, didėjant informacijos srautams, mokymosi tempui. Ypač dideli sunkumai iškyla, kurtiesiems pereinant iš pradinės į pagrindinę mokyklą, kada skirtingas disciplinas pradeda dėstyti skirtingi mokytojai. Mokytojų pasikeitimas sukelia stresą net ir jokių sutrikimų neturinčiam vaikui, o ką jau kalbėti apie kurčiąjį, kuris yra itin pripratęs prie savo mokytojo. Naujieji mokytojai su kurčiuoju dažniausiai dirba labai skirtingai – vieni stengiasi daugiau, kiti - mažiau. Iš dalies tai suprantama, nes mokytojui yra sudėtinga skirti kurčiajam ypač daug dėmesio, kai klasėje sėdi dar daugiau nei dvidešimt mokinių. Tiesa, bendrojo ugdymo įstaigų mokytojams, kurių klasėse yra kurčiųjų mokinių, teikiami tam tikri metodiniai nurodymai, kurie turėtų palengvinti pedagogo darbą su kurčiuoju. Pavyzdžiui, mokytojui rekomenduojama kurčiajam teikti kuo daugiau praktinių pavyzdžių, vizualiai pademonstruoti savo žodžių prasmę. Visa tai tokiam vaikui turi padėti geriau suprasti ir įsiminti informaciją. Taip pat rekomenduojama kurčiąjį sodinti pirmajame suole, kad jis gerai matytų, ką daro mokytojas, kad galėtų stebėti pastarojo lūpų judesius. „Deja, praktikoje atsitinka taip, kad mokytojai, labai sąžiningai sekdami šiuos metodinius nurodymus, juos interpretuoja pernelyg pažodžiui, nesusimąstydami apie tai, koks yra vieno ar kito iš šių patarimų tikslas. Kurčiųjų integracija bendrosiose mokyklose gali būti sėkminga, tačiau, leidžiant vaiką į tokią mokyklą, būtina atsižvelgti į konkretaus vaiko individualias savybes, gebėjimus. Kad vaikas galėtų mokytis bendrojoje mokykloje, jam turi būti suteikta galimybė naudotis ir specialiomis mokymąsi palengvinančiomis priemonėmis, pavyzdžiui, garsus stiprinančia aparatūra – FM sistema. Šią sistemą sudaro kurčiojo turimas imtuvas ir siųstuvas, kurį mokinys, eidamas iš klasės į klasę, perduoda mokytojams. Šių sistemų įsigijimas Lietuvoje jau yra kompensuojamas, ir integruotai besimokantiems kurtiesiems jų tikrai įmanoma gauti, tačiau jų yra nepakankamai. Svarbu turėti ir kitų specialiųjų mokymo priemonių. „Švietimo ir mokslo ministerijos Specialiojo ugdymo skyrius jau vykdo projektą, kai bendrojo lavinimo įstaigose naudojamos mokymo priemonės yra adaptuojamos specialiųjų poreikių turintiems vaikams. Pavyzdžiui, kurtiesiems yra leidžiami iš esmės tokie patys vadovėliai, kaip ir girdintiems vaikams. Juose apžvelgiamos tos pačios temos, pateikiamos identiškos iliustracijos, tačiau informacija čia yra pateikiama glausčiau, paprastesniais sakiniais, sudėtingesni žodžiai paaiškinami žodynėliuose. Deja, tokios medžiagos Lietuvoje vis dar nėra pakankamai. Specializuotose kurčiųjų mokyklose dirbantys mokytojai šią problemą bando spręsti, patys adaptuodami vadovėliuose pateikiamą medžiagą – tai yra supaprastina tekstus, daro jų santraukas, tuo tarp „bendrosiose“ mokyklose dirbantys pedagogai, kurių klasėse yra integruotai mokomi kurtieji, neretai neturi laiko tokiam medžiagos pritaikymui. „Eilinis“ mokytojas žinių, kaip dirbti su kurčiuoju, turi minimaliai, todėl į bendrosios mokyklos klasę atėjus mokytis kurčiajam vaikui, kiekvienas pedagogas jį pasitinka savaip: kai kurie mokytojai pagalbos, patarimų pradeda ieškoti dar prieš vaiko pasirodymą mokykloje, kiti – vaikui vos pradėjus mokytis, dar kiti į Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro socialinės integracijos ir konsultavimo skyrių patarimo kreipiasi, jau iškilus problemoms. Tos pačios mokymo programos Tiek specializuotose kurčiųjų mokyklose, tiek bendrosiose mokyklose kurtieji yra mokomi pagal tas pačias bendrojo pagrindinio ir vidurinio lavinimo programas, kaip ir specialiųjų poreikių neturintys vaikai, kadangi jie turi laikyti tokius pačius brandos egzaminus. Tačiau šios programos gali būti pritaikomos kurtiesiems, atsižvelgiant į jų specialiuosius poreikius. Pavyzdžiui, kurčias mokinys per muzikos pamokas negali klausytis muzikos kūrinių, per užsienio kalbos pamokas kurtiesiems „išimama“ klausymo dalis. Lietuvos kalbos programoje kurtiesiems visiškai neaktualios yra kirčiavimo ar kalbos kultūros dalys – juk šių žmonių kalboje nėra „kalbos šiukšlių“. Tačiau tokios adaptacijos kurčiųjų mokymosi turinio esmingai nekeičia, tad kurtieji brandos egzaminus laiko ta pačia tvarka, kaip ir girdintieji, ir gauna lygiaverčius brandos atstatus. Tiesa, egzaminų metu kurčiajam yra sudaromos tam tikros papildomos sąlygos, atsižvelgiant į specialiuosius jo poreikius - kurčiajam talkina vertėjas, kuris išverčia egzaminų vykdytojų žodžius ar padeda kurčiajam susikalbėti kitais būtinais atvejais. Egzamino trukmė kurtiesiems yra pailginama 25 procentais, jie yra atleidžiami nuo kai kurių, pavyzdžiui, anglų kalbos egzamino žodžiu, egzamino dalių. Tokiais atvejais Nacionalinis egzaminų centras taiko tam tikrus koeficientus, kurie padeda kompensuoti kurčiojo prarastų taškų skaičių. Jei to nebūtų daroma, kurtieji prarastų taškų už tas užduotis, kurių jie dėl kurtumo negali atlikti. Kurtieji universitetuose Kokias mokslo įstaigas bei specialybes pasirenka siekti aukštojo išsilavinimo nusprendę kurtieji? Pasak D. Burkauskienės, kurtieji dažniausiai paseka tų specialybių žmonių, kurių darbą jiems tekdavo tiesiogiai stebėti, pėdomis. Kurtieji tai suvokia kaip modelį, ką galima veikti gyvenime. Stojant į aukštąsias mokyklas, kurtiesiems nėra taikomos kokios nors specialios sąlygos – jiems yra taikoma bendroji priėmimo tvarka. Tuo tarpu jau įstojusiems į universitetus kurtiesiems tam tikros specialiosios studijų sąlygos sudaromos. Universitete studijuojantiems neįgaliesiems paskaitų metu padeda gestų kalbos vertėjai – jie ateina į paskaitas ir verčia dėstytojo žodžius. Vertėjai ne visuomet turi galimybę ateiti į dieninio skyriaus studentų paskaitas. Dėl šios priežasties kurtieji dažnai renkasi studijas neakivaizdiniame skyriuje, kadangi tokių studijų programų paskaitos vyksta ne kasdien ir ne visus metus, tad vertėjams į jas ateiti yra paprasčiau. Mokymo pagal individualų planą procesas Visoms šeimoms, auginančioms kurčią vaiką, reikia paramos, ypač vaikui lankant mokyklą. Paprastai kuo didesni vaiko klausos pažeidimai, tuo sudėtingesnė ir įvairiapusiškesnė pagalba jam reikalinga. Tėvams teks daryti daug testų, išklausyti begalę vertinimų ir diskutuoti. Tikriausiai patarimai jiems bus teikiami iš visų pusių. Nelengva surūšiuoti faktus, įvairius požiūrius ir išskirti reikšmingiausius. Tėvai dažnai sako, kad šiuo laikotarpiu jiems tenka išgyventi frustraciją. Kadangi su kurtumo problemų specialistais jiem teks bendrauti tol, kol vaikas mokysis, tai daugelį metų teks ir kovoti su panašiais jausmais. Tokie sutrikimo ir bejėgiškumo periodai ypač paaštrėja, kai vaikas pradeda mokytis mokykloje arba kai stipriai keičiama jo mokymo programa ar net mokykla. Vaidmens keitimas. Paprastai tėvų mokymas yra neatskiriama ikimokyklinio kurčių vaikų mokymo programos dalis. Jeigu tėvai nutaria leisti vaiką į bendrojo lavinimo mokyklą, dažnai paaiškėja, kad šios mokyklos mokytojai nieko nežino apie kurtumą bei kurčio vaiko mokymo metodus. Kita vertus, dažnai mokytojas išsigąsta, kad tėvai apie vaiko kurtumą nusimano daugiau negu jis. Idealus kelias, kuriuo turėtų pradėti eiti mokyklos personalas ir tėvai, - pirmiausia pripažinti, kad jiems trūksta tokio darbo patirties ir išreikšti norą mokytis. Toks prisipažinimas skatina vienus padėti kitiems, o galutinis rezultatas – pagalba vaikui. Jeigu tėvai ir mokytojai sugebės sukurti atvirą abipusį ryšį ir iš pat pradžių pripažins savo ribotumą, jei dirbs kartu, suras ir informacijos, ir jiems reikalingos specialios pagalbos, ir visi kartu pasieks pažangos. Geranoriškumas. Vienas mokytojas yra pasakęs, kad kurčio vaiko mokymas bendrojo lavinimo mokykloje yra „žmonių bendradarbiavimo problema“. Tokiu atveju šio proceso šerdis turi būti abipusė pagarba. Tėvams tenka bendrauti su įvairių sričių specialistais, kurių požiūriai kartais labai skiriasi. Kantrybė ir supratimas, kokį vaidmenį atlieka vieni ir kiti, bei atsakomybė daro šį procesą laisvesnį. Jeigu tėvai stengiasi kelti reikalavimus arba įsakinėti, galima laukti daugiau širdies skausmo nei pasitenkinimo. Tėvams labai svarbu išsaugoti gerus santykius su mokyklos personalu, kadangi teks dirbti kartu daugelį metų. Bet dažniausiai to bendradarbiavimo truksta, supratimo ir vienas kito palaikymo. Pasirengimas leisti kurčią vaiką į bendrojo lavinimo mokyklą Nors bendrojo lavinimo mokyklos yra geras kelias, bet jis nėra geriausias visiems kurtiems ir neprigirdintiems vaikams. Vienu atveju tokia mokykla gali būti tinkamiausias mokymo būdas, o po kiek laiko gali būti tekti ieškoti kito mokymo kelio. Tai nereiškia, kad vaikas ar jo tėvai pasirinko netinkamą variantą ir pralaimėjo. Tai tik patvirtina, kad skirtingiems vaikams skirtingu jų gyvenimo laikotarpiu reikalinga skirtinga mokymo programa. Pirmenybė turėtų būti teikiama vaikui, o ne atskiram mokymo metodui ar vietai. Galiojančių įstatymų tikslas – suteikti kiekvienam vaikui tinkamą lavinimą, neišskiriant kokio nors vieno metodo ar vietos. Nors šiuo metu nemažai vaikų, turinčių klausos defektą, lanko bendrojo lavinimo mokyklas, daug jų mokosi ir specialiosiose klasėse bei mokyklose. Reikėtų teigti, kad kurčiam vaikui negalima taikyti vieningo lavinimo būdo. Viskas priklauso nuo konkretaus vaiko. Mokymas nėra vienintelis vaiko lavinimo ir ugdymo elementas. Nepaprastai svarbu šeimos integralumas bei vaiko vieta šeimoje. Tėvams kartu su vietos mokykla teks spręsti daug įvairių klausimų, taikantis prie vaiko poreikių; taip pat šeimos gyvenimą teks tvarkyti taip, kad būtų suderinti visų šeimos narių poreikiai. Tie kurti vaikai, kurių šeimose neatsižvelgiama ir prisitaikoma prie jų poreikių, to paties laukia ir iš visuomenės; kitaip tariant – suaugusio kurčiojo elgesys labiau priklausys nuo to, kaip jis buvo auginamas, negu nuo jo negalės. Jeigu integruoto mokymo dalyviai yra tinkamai pasirengę ir gauna skatinimą paramą, galima tikėtis, kad kurčias vaikas pasieks teigiamų rezultatų, tarp jų – išmoks mokytis kartu su normaliais girdinčiais vaikais, ugdys pasitikėjimą savimi, sieks didesnio savarankiškumo, mokysis dalyvauti derybose ir ieškos išeičių, taps lygiaverčiu šeimos nariu. Jeigu dalyviai nėra pasirengę integracijai ir negauna tinkamos paramos, patirtis gali būti žlugdanti. Dar daugiau – gali pasirodyti, kad mokymasis bendrojo lavinimo mokykloje yra apskritai nerealus dalykas kurtiesiems vaikams; nesėkmė atims drąsą ir norą kurtiesiems integruotis į normaliai girdinčiųjų pasaulį. Daugelio bendrojo lavinimo mokyklų klasėse mokosi daugiau vaikų nei specialiosiose mokyklose. Čia nėra žmonių, turinčių patirties mokyti kurčiuosius, todėl vaikas turės išmokti pats paaiškinti savo negalę ir ginti save. Kadangi jis mėgins įeiti į pasaulį, kuris sukurtas ne jam, bus klaidų ir nesusipratimų. Visi turėtų šito tikėtis ir pasirengti tai priimti. Tačiau „mokymasis plaukti“ girdinčiųjų pasaulyje ir bendrauti su jo nariais gali atnešti gerų rezultatų. Tai, kad vaikas mokysis ne specialiojoje mokykloje, neišgydys jo negalės. Šis trūkumas liks ir pasireikš įvairiausiais būdais: galimu vaiko atsilikimu moksle arba santykiuose su klasės draugais. Klausos netektis yra nuolatinė būsena. Kurčiam vaikui tai gali atrodyti normalu. Jis susitinka su pasauliu ir ieško jame vietos kaip kurčiasis. Integracijos nereikia ir negalima traktuoti kaip kurtumo išgydimo. Sunkumai, su kuriais pedagogai susiduria mokydami kurčius ir neprigirdinčius Pedagogai, mokantys kurčius ir neprigirdinčius moksleivius, nurodė šias problemas: trūksta patirties, kompetencijos, negirdintys ir silpnai girdintys moksleiviai dažnai nesupranta jų mokomosios medžiagos aiškinimo, sunku skirti nuolatinį dėmesį šiems vaikams, ypač kai klasėje yra keli specialiųjų poreikių moksleiviai, laiko stoka pamokose, prasti vaikų klausos aparatai, mokyklose nėra logopedų, specialiųjų pedagogų, psichologų, trūksta vaizdinių priemonių, metodinės literatūros, kompiuterių, darbo patirties su tėvais, yra problemų dėl konfidencialumo išlaikymo, trūksta valandų individualiam darbui. Pedagogų kvalifikacija Dauguma pedagogų, mokančių kurčius ir neprigirdinčius moksleivius, savo kvalifikacijos surdopedagogikos srityje netobulino, nes: trūksta informacijos apie kursus ir seminarus, nežino kur gali tobulinti saov kvalifikaciją šioje srityje. Buvo pateikę prašymus, bet nepateko į pageidaujamas programas, mokykla dėl finansinių sunkumų neišleido į kursus, nejaučia poreikio, mano, kad pakankamai turi žinių ir įgūdžių dirbti su kurčiais ir neprigirdinčiais moksleiviais. Tik keli pedagogai, dirbantys Alytaus miesto, Jonavos rajono mokyklose, nurodė, kad kvalifikaciją šioje srityje tobulino LPPRC, Šiaulių universitete. Dėl darbo su kurčiais ir neprigirdinčiais moksleiviais tik dalis pedagogų yra konsultavęsi su mokyklos sveikatos priežiūros darbuotojais, surdopedagogais, mokyklų logopedais, specialiaisiais pedagogais, pedagoginių psichologinių tarnybų specialistais. Tik maža dalis pedagogų geba įvardyti kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų psichologinius asmenybės ypatumus. Geriau su jais susipažinę pradinių klasių mokytojai, ypač tų mokyklų, kuriose dirba logopedai ir specialieji pedagogai. Dalis pedagogų visai nežino, kuo pasireiškia kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų psichologiniai asmenybės ypatumai arba jų nepastebi. Dauguma pedagogų nemoka gestų kalbos, nes tam, anot jų, nėra poreikio. Mažai yra skaitę metodinės literatūros kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo klausimais. Daugiau skaitoma literatūros apskritai specialiųjų poreikių vaikų ugdymo klausimais. Socialinių nuostatų neįgaliųjų atžvilgiu ypatumai Socialinė nuostata yra žmogaus pozicija objekto (asmens, grupės, situacijos, vertybės) atžvilgiu ir reiškia tam tikrą laikyseną bei elgesį objekto atžvilgiu. Daugeliu atveju nuostatos neįgaliųjų atžvilgiu yra neigiamos. Visiškai normalu jausti neigiamas emocijas, bijoti, nemėgti reiškinių, ribojančių žmogaus raidos potencialą. Tačiau problemos prasideda tuomet, kai reakcijos į šiuos reiškinius yra perkeliamos į individus, turinčius akivaizdžius šių reiškinių ženklus arba simbolius. Nuostatų struktūriniai komponentai ir jų interpretacija: • Bendraujant su neįgaliuoju, atsiranda tam tikra vidinė įtampa, nežinomybė, netikrumas, nežinojimas kaip elgtis. • Po išoriškai teigiama nuostata slypi noras neįgaliesiems taikyti specifines korekcines priemones. • Neigiamas neįgaliųjų elgesys suvokiamas kaip negalės pasekmė. • Neįgalieji sukelia neigiamas asmenines reakcijas į negalę. • Neįgaliųjų gebėjimo prisitaikyti savo aplinkoje nuvertinimas Socialinių ir bendrųjų gebėjimų nesusiformavimas sąlygoja žemą kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų jaunuolių savęs vertinimą, adaptaciją,pilnavertę socializaciją apsunkina neigiamos visuomenės ir specialistų nuostatos. Taigi aplinkos sąlygos ir aplinkinių nuomonė yra labai svarbi ugdant atsparią, stiprią asmenybę. Aplinkos poveikis kurčiojo bendravimo ugdyme Svarbu sukurti abipusiu bendravimu paremtus tėvų ir vaikų, pedagogų ir kurčiųjų mokinių santykius, kurie sudarytų sąlygas natūraliai dalytis informacija ir patyrimu bei pradėti mokytis socialinio bendravimo vaidmenų. Tai vienas pagrindinių dalykų, padedantis kurčiam vaikui optimaliai tobulėti Svarbu sudaryti sąlygas sutrikusios klausos vaikui bendrauti su bendraamžiais. Būdamas tarp jų vaikas mokosi pažinti save ir tinkamų elgesio manierų įvairiose situacijose. Tačiau ne visi bendraamžiai noriai bendrauja su negalią turinčiais vaikai. Bendraamžių grupėse vaikai mokosi bendradarbiauti Svarbu ne tik užmegzti ryšį su kurčiuoju mokiniu, bet ir leisti jam būti savarankiškam. Galutinis tikslas yra padėti vaikui užaugti, kad jis taptų savarankiškas ir sugebėtų socialiai bendrauti su aplinkiniais žmonėmis. Jei į negirdintį mokinį žiūrima kaip į labiau pažeidžiamą ar mažiau gabų, formuojamas vaiko neigiamas požiūris į save, slopinantis vaiko iniciatyvumą, pasitikėjimą savimi, neleidžiantis realiai atskleisti savo galimybių. Vėliau vaiko nesavarankiškumas tampa našta mokytojams,tėvams,aplinkiniams. Ir atvirkščiai, jeigu leidžiama kurčiąjam įrodyti savo sugebėjimus, šie savo ruožtu labiau pasitiki savimi net ir naujoje, nepažįstamoje aplinkoje Taigi socialinė kompetencija t.y. pilnavertis bendravimas yra viena svarbiausių sutrikusios klausos asmenų visaverčio funkcionavimo bet kokioje visuomenėje sąlyga. Kalbinio bendravimo stoka iš dalies izoliuoja kurčiuosius nuo supančių kalbančių žmonių. Tai įtakoja visaverčiam asmenybės vystymuisi bei riboja saviraiškos ir savireguliacijos galimybes, o taip pat daro įtaką savęs vertinimui. Kurčiųjų psichologiniai bendravimo ypatumai Viena iš mokyklose kurtiesiems pasitaikomų problemų yra kurčiųjų baimė ir nepasitikėjimas savimi bendraujant. Baimė, kad nebus suprastas. Kurčiųjų bendravimo baimė atsiranda iš susikurtų stereotipų: • Girdintys užima aukštesnę padėtį visuomenėje • Kurtieji yra mažiau svarbūs už girdinčiuosius. • Kurtieji neturi pasisekimo ir pripažinimo. • Girdintieji nuolat valdo esamą padėtį ir daro įtaką kurčiųjų elgesiui. Nuostatos ir sunkumai būdingi girdintiesiems ir kurtiesiems bendraujant tarpusavyje: Kurtieji:Komunikacijos priemonės nėra pritaikytos kurtiesiems, jie patiria diskomfortą, žiūrėdami televizijos ir video programas, laidos su sinchroniniu vertimu į gestų kalbą taip pat negali patenkinti kurčiųjų poreikių. Kalkinė kalba dėl žodinės kalbos įvairovės kurtiesiems yra per sunki. Girdintieji: Kurtieji kaip lingvistinė mažuma turi prisitaikyti prie daugumos ir išmokti žodinę kalbą. Kurtieji: Daugelis girdinčiųjų mokytojų gestų kalbos nemoka taip, kaip turėtų ją mokėti. Girdintieji: Net ir išmokus gestų kalbą bendravimas išlieka pernelyg sudėtingas ir primityvus. Pedagogų, tėvų ir kurčiųjų vaikų pozityvus bendradarbiavimas, siekiant išugdyti pilnavertę asmenybę yra tiesiog būtinas ir reikalaujantis atsakomybės iš kitų. Visuomenė per mažai žino apie žmones su klausos problemomis, jie nežino elementariausių elgesio su jiais principų. Dėl netikusio kai kurių girdinčiųjų elgesio kurtieji priversti emocingai reguoti. Jie labai jautrūs. Žiniasklaidos prieinamumas kurtiesiems Europos kurčiųjų organizacijos administracijos direktorius Mark Weathley skaitė pranešimą apie žiniasklaidos prieinamumą kurtiesiems. Jis akcentavo, kad ne visose šalyse skiriama pakankamai dėmesio kurčiųjų informacijos prieinamumui. M.Wheatley pažymėjo, kad jis sieks, kad Europos Sąjungos Parlamentas įstatymu įtvirtintų nuostatą, kad kiekvienoje šalyje televizijos kanalai titruotų ne mažiau kaip 70 procentų visų rodomų laidų. Pranešėjas akcentavo, kad dabar dauguma televizijų laidas rodo skaitmeniniu formatu, o skaitmeninės technologijos turi daug rezervų gerinti informacijos pateikimą. Išvados Daugumoje savivaldybių kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymas visiškos integracijos forma organizuojamas patenkinamai. Daugeliu atvejų bendrojo lavinimo mokyklos nėra tinkamai pasirengusios ugdyti kurčius, labai žymiai ir žymiai neprigirdinčius vaikus. Mokytojai stokoja kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų psichologinių asmenybės pažinimo žinių, nepakankamai pasirengę taikyti specialiuosius darbo metodus ir būdus. Trūksta vaizdinės, didaktinės medžiagos, specialiosios metodinės literatūros. Mažai rajonų pedagogų švietimo centrų ir švietimo skyrių specialistai organizuoja sutrikusios klausos vaikų ugdymo klausimais metodinių renginių. Yra atvejų, kai pedagogų nepasiekia informacija apie metodinius renginius arba jie į juos nesiunčiami. Dalies mokyklų vadovų ir pedagogų pažiūra į kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymą yra formali. Neišnaudojamos visos ugdymo plano galimybės pagalbai teikti. Nepakankamai analizuojamos šių moksleivių ugdymo problemos pedagogų tarybų posėdžiuose, švietimo įstaigų specialiojo ugdymo komisijose. Mokyklose stokojama nuoseklumo ir įtaigesnio darbo su tėvais, kartais iškyla nesklandumų tarp šeimos ir švietimo įstaigos atsakomybės už vaiko ugdymą, jo poreikių tenkinimą. Nepakankamą pagalbą pedagogams, mokyklų vadovams teikia PPT specialistai kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo srityje. Pasigendama kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo koordinavimo iš savivaldybių švietimo padalinių. Literatūra 1. Bagdonaitė, M . (2007). Kurčiųjų ugdymas: du modeliai – kuris geresnis?[ žiūrėta 2008-11-04] Prieiga per internetą :

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!