Bendravimo subtilybės

Šiandien nėra vieningos mokslininkų nuomonės apie tokias sąvokas kaip bendravimas ar komunikavimas.
Bendravimas – tai procesas, kurio metu keičiamasi informacija, perduodamas emocionalus būvis, daroma tam tikra įtaka. Žodis procesas (lot. processus) reiškia pokytį, taigi bendravimas sukelia pokytį, nes keisdamiesi informacija, idėjomis, žmonės tobulėja, patenkina savo poreikius, sužino ką nors nauja.
Anot Žemaičio (1992), bendravimas – tai dviejų ar daugiau žmonių sąveika, kurios metu perduodama informacija ir patenkinami žmonių poreikiai. Bendravimas gana sudėtingas reiškinys. Jis turi savo vidinius, socialinius, dorovinius – psichologinius mechanizmus, dėsnius ir taisykles, „kodus“ ir šifrus“ (Baršauskienė, Janulevičiūtė – Ivaškevičienė, 2005. 11p.).
Dažniausiai žmonės bendrauja, siekdami pasikeisti naujienomis, žiniomis, kai reikia ką nors pranešti bendrakalbiui, kam nors jį paskatinti. Tai pasikeitimas informacija, pirmiausia intelektualia, logine. Paprastai šis procesas ir vadinamas komunikacija.
Terminas „komunikacija“ daugiau akcentuoja ryšio tarp subjektų mechanizmą, formą, informacijos perdavimo būdus, kanalus ir dažniau vartojamas nagrinėjant organizacijos veiklą.
Referato tikslas – susipažinti su bendravimo procesu.
Siekiant šio tikslo, referate formuluojami šie uždaviniai:
• Pateikti pagrindines sąvokas;
• Paanalizuoti bendravimo funkcijas;
• Išnagrinėti bendravimo lygius;
• Išsiaiškinti komunikacijos skirtumus;
• Įvertinti kultūrinių skirtumų įtaką komunikacijos efektyvumui;
Tyrimo objektas – bendravimas, komunikacija ir problemos, kylančios šiame procese.
Tyrimo metodai – mokslinės literatūros analizė.
1. Bendravimas
1.1 Bendravimo sąvokos ir funkcijos
V.Misevičius ir R.Urbonienė (2006) bendravimą apibūdina kaip procesas, kurio metu perduodama informacija, bendraujama, keičiamasi patyrimu, mintimis, išgyvenimais ir kt.
Bendravimo procese išskiriamos sudedamosios dalys: (1 pav.)
1 pav. Bendravimo proceso schema
Šaltinis: Misevičius, V., Urbonienė, R. 2006. Dalykinio bendravimo pagrindai. VŠĮ Šiaulių leidykla.
Pagrindinės bendravimo funkcijos (Misevičius, Urbonienė, 2006. 9p.) :
1. Kontaktinė funkcija – tai tarpusavio santykių palaikymas, ginčytinų klausimų išsiaiškinimas, iškilusių problemų sprendimas, keitimasis nuomonėmis ir informacija, pasikeitimas sukaupta patirtimi, naudojant tam tikrą ženklų sistemą, taip pat bendraujančių poveikis vienas kitam. Manoma, kad bendravimas ne tik turtina žmogaus vidinį pasaulį, bet ir padeda patikėti asmeniu, jį visapusiškau pažinti. Izoliuoto, iš bendravimo ryšių išskirto žmogaus negalima suprasti, suvokti jo charakterio, įsitikinimų, pažiūrų, jausmų bei išgyvenimų.
2. Tarpusavio sąveikos arba...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!