Autizmo spektras. Aspergerio sindromas

ĮVADAS

Šiandien mokykla nebegali būti tokia, kaip buvo vakar, mūsų (pedagogų) užduotis pritaikyti ugdymosi procesą prie vaikų. Pastebima, kad šiandieninėje visuomenėje vis dažniau sutinkame vaikų, kurie turi vienokių ar kitokių mokymosi sutrikimų. Vaikai, turintys skirtingus ugdymosi raidos poreikius, negali būti ugdomi visiškai vienodai, tokiais pačiais būdais ir metodais, pagal tą pačią programą. Kiekvienas vaikas turi teisę būti savimi, augti ir ugdytis sau prieinamu lygiu ir tempu saugioje ugdymo aplinkoje Svarbu paminėti, kad ugdymosi poreikiai gali būti maži, vidutiniai arba labai dideli. Jurevičiūtės, Adomavičienės (2007) nuomone, ugdymo veiksmingumas priklauso nuo specialiosios pedagoginės pagalbos modelio (atsižvelgiant į kiekvieno vaiko individualius poreikius, gebėjimus bei pasiekimus, tinkamos aplinkos sukūrimą). Kadangi vyrauja mokymosi poreikių įvairovė, pedagogams būtina bent minimaliai išmanyti dažniausiai pasitaikančius mokymosi sutrikimus. Vienas, gana dažnai pasitaikančių raidos sutrikimų - Aspergerio sindromas. Šis sindromas yra laikomas švelniausia Autizmo spektro sutrikimo forma, o autizmo spektro sutrikimai yra priskiriami - Emocijų, elgesio ir socialinės raidos sutrikimams.

Šiame darbe remiantis moksline literatūra bus išanalizuota autizmo spektro sutrikimo Aspergerio sindromo ypatumai, sunkumai ir kylančios problemos. Pasiūlyta, kaip mokykloje galima padėti spręsti problemas ugdant vaikus turinčius Aspergerio sindromą.

AUTIZMO SPEKTRO SUTRIKIMAS ASPERGERIO SINDROMAS

XXI-ajame amžiuje sąvoka „autizmas“ sutinkama vis dažniau, vis garsiau ir drąsiau įvardijami raidos sutrikimai. Žodis autizmas kilęs iš graikų kalbos „autos“ – gr. „pats“, tai rodo žmogaus pasinėrimą į save, uždarumą (Lietuvių kalbos žodynas, 2002). Lesinskienė (2002), autizmą apibūdina, kaip labai sudėtingą raidos sutrikimą, pasireiškiantį sutrikusiu bendravimu su aplinkiniais, verbalinės/neverbalinės komunikacijos sunkumais, bei vaizduotės ribotumu ir keistu elgesiu. Šis sutrikimas yra nespecifinis, tai reiškia, kad jis nėra įgytas, o įgimtas, jį sukelia biologinės bei genetinės priežastys. Dažniausiai autizmas išryškėja iki trejų metų amžiaus ir tęsiasi visą žmogaus gyvenimą. (Navickienė, Piščalkienė ir kt., 2019).

Kalbėdami apie autizmą neuromoksliniu požiūriu, galime išskirti keletą bruožų. Pirmas autizmo atveju dažnas bruožas – ankstyvame amžiuje didesnė smegenų apimtis. Naujagimio galvos apimtis neperžengia normos arba yra net šiek tiek mažesnė nei vidutinė, tačiau iki šešių mėnesių, taip pat antraisiais gyvenimo metais apimtis didėja ir tampa gerokai didesnė nei bendraamžių. Toks augimas siejamas su nekontroliuojamais smegenų augimo tarpsniais (pagal https://www.bernardinai.lt/2019-09-06-autizmas-neuromoksliniu-poziuriu/). Mokslininkai tirdami smegenis aptiko netipinį, didesnį pilkosios ir baltosios smegenų medžiagos tūrį (žiūrėti 1 paveikslą).

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!