Ekologijos pamokų planai

Tikslas: supažindinti studentus su ekologijos apibrėžimu, tikslais, uždaviniais, jos klasifikacija. Padėti moksleiviams suvokti ekologijos svarbą šiandien.
Vaizdinės priemonės: Literatūra.
I. Organizacinė dalis.
II. Supažindinimas su nauja tema ir jos dėstymas.
Terminas ekologija išvertus iš graikų kalbos, reiškia “oikos” – namas, būstas, “logos” – mosklas, tyrinėjimas.
Ekologija – mokslas, tiriantis organizmų santykius su gyvenamąja aplinka, gyvosios ir negyvosios gamtos sąveiką.
Manoma, kad graikų žodžius pirmasis sudėjo į šį terminą Hansas Reiteris. Tačiau sutariama, kad vokiečių mokslininkas E.Hekelis 1866 m. pirmasis įprasmino šį terminą. (pacituoti E.J.Kormondy, E.s., pratarmė – Hekelio mintys).
Nuo 1900 m. tyrinėtojai Hekelio ekologijos apibūdinimą interpretavo įvairiai:
1. Anglų ekologas Č.Eltonas  “mokslinė gamtos istorija”, kuri susijusi su “sociologija (mokslas, tiriantis visuomenės raidos dėsnius) ir gyvūnų ekonomika”.
2. Amerikietis augalų ekologas F.Klementsas  “bendrijų mokslas”.
3. Vokiečių ekologas K.Frideriksas  “mokslas apie aplinką”.
4. Šiuolaikinis amerikietis ekologas J.Odumas  “gamtos struktūros ir funkcijų tyrimas”.
5. Amerikietis R.Lindemanas  pateikė mitybos grandinę – pradžia ekosistemos kūrimui (1942 m.).
6. Ekologija yra daugiadiscipliniška ir beribė. Ekologo A.Makfedjeno mintys  E.J.Kormondy, E.s.  Pratarmė.
Pagrindinis ekologijos mokslo tyrimų objektas yra ekosistemos, o jų struktūros ir funkcijų įvertinimas – svarbiausias ekologo uždavinys.
Ekologijos tikslas – išskirti svarbiausias problemas ir kuo skubiau bei lanksčiau jas išspręsti. Žmogaus veikla turi būti derinama su gamtos interesais.
Istoriškai ekologija skirstoma:
1. Paleoekologija – kuri turinėja buvusią organizmų gyvenamąją aplinką.
2. Neoekologija – kuri tyrinėja esamą gyvų individų gyvenamąją aplinką bei jų tarpusavio ryšius.
Ekologija yra skirstoma į bendrąją ir specialiąją.
Bendroji ekologija yra biologijos dalis, šaka.
Aplinkos ekologinis monitoringas
Ekologinis monitoringas – tai sistemingas aplinkos bei jos komponentų būklės ir kitimo stebėjimas, antropogeninių pokyčių vertinimas ir prognozė.
Pagrindiniai ekologinio monitoringo uždaviniai:
1. sistemingas antropogeninio poveikio šaltinių ir aplinkos natūralių bei antropogenizuotų komponentų stebėjimas;
2. antropogeninių procesų ryškiausių tendencijų prognozavimas;
3. vykstančių ir prognozuojamų antropogeninių procesų ir jų poveikio gyvajai gamtai bei žmogui kompleksinis vertinimas.
Jis panaudojamas šiems aplinkosaugos ir gamtonaudos uždaviniams spręsti:
1. formuoti visų valdymo lygių gamtosaugos politiką;
2. pagrįsti aplinkos apsaugos priemones ir įvertinti...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!