Paskalio pamokų planai

T U R I N Y S 1. Įvadas ……………………....……………………………………………………… 2 2. Pirma pamoka. Įvadinė pažintis su Paskalio aplinka ………………………… 3 3. Antra pamoka. Kintamieji ir jų naudojimas ……………………………………. 5 4. Trečia pamoka. Aritmetika ………………………………………………………. 6 5. Ketvirta pamoka. Valdymas …………………………………………………….. 8 6. Penkta pamoka. Ciklo sakiniai ………………………………………………….. 11 7. Šešta pamoka. Masyvai …………………………………………………………. 13 8. Septinta pamoka. Eilutės tipo kintamieji ………………………………………. 15 9. Aštunta pamoka. Išmoktos medžiagos pakartojimas konkurso forma …….. 17 Įvadas Paskalio kalbą sukūrė žymus informatikas ir pedagogas Virtas (Niklaus Wirth) apie 1970 metus. Paskalis, pasižymi universalumu, t. y. gerai tinka dažniausiai praktikoje pasitaikančių uždavinių programoms užrašyti. Jos paprastos, logiškos, turi nedaug konstrukcijų, o pačios konstrukcijos yra paprastos ir lengvai įsimenamos. Be to turi gerą apsaugą nuo klaidų. Šios Paskalio savybės naudingos ir besimokančiam, ir profesionaliam programuotojui.    Paskalio žymenys vartojami algoritmams užrašyti. Algoritmus skaito ir nagrinėja žmogus. Paskalis yra patogi priemonė algoritmavimo idėjoms ir metodams išreikšti, kad su jais galėtų susipažinti kiti bendraminčiai – programuotojai. Todėl į Paskalį reikia žiūrėti visų pirma kaip į algoritminių žymenų sistemą, skirtą žmogui. Informatikoje (konkrečiau algoritmavime ir programavime) jis atlieka analogišką vaidmenį kaip matematiniai žymenys matematikoje. Programavimo darbai prasideda nuo uždavinio formulavimo ir baigiasi galutinio produkto - programos sukūrimu. Uždavinio formuluotėje pasakoma ką reikia padaryti, bet nepasakoma kaip. Pavertimas ką į kaip ir yra programavimo tikslas. Pirmiausia reikia sugalvoti, kaip išspręsti uždavinį, t.y. rasti jo sprendimo būdą. Po to sprendimą reikia išreikšti algoritmu (programa), programą išbandyti kompiuteriu. Šiame darbe pateiktas aštuonių pamokų tematinis planas, skirtas Turbo Pascal mokymui mokykloje. Per tas pamokas mokiniai turi įgyti pagrindines žinias apie algoritmus, algoritmų užrašymą paskalio aplinkoje, programavimo reikšmę šiuolaikiniame pasaulyje. Pirma pamoka. Įvadinė pažintis su Paskalio aplinka Tikslas — Supažindinti su programos galimybėmis, leksika, išmokyti paleisti programą ir teisingai užbaigti su ja darbą. Supažindinti su pradinėmis programos komandomis, sintakse ir struktūra. Mokiniai Paskalio konstrukcijų šią pamoką nesimoko, tik jas išmėgina. Mokiniams paaiškinama: • Kaip pradėti darbą Paskalio aplinkoje; • Programos struktūra; • Algoritmai; • Leksika; • Išvedimas; • Spalvų naudojimas. • Programos išsaugojimas; • Baigti darbą. Klausydami instrukcijų mokiniai surenka elementarų pavyzdį (nusirašo nuo lentos) nagrinėdami paskalio komandas, kelis kartus įvykdę programą, raštu atsako į klausimus. Jei lieka laiko duodama daugiau pavyzdžių informacijos įsisavinimui. program pirmoji; Uses crt; var x:integer; {====------komentaras-------====} begin Textbacground(black); Textcolor(blue); writeln('kiek tau metų?'); read(x); {====------komentaras-------====} writeln('po metų tau bus ',x+1) end. Klausimai: 1) Ką vadiname programa? Kokią programą vadiname produktyvia? 2) Kas yra procedūra? Kuo skiriasi Writeln nuo Write Kuris šios programos sakinys priima (skaito) klaviatūra žmogaus įvedamus skaičius? 3) Vykdant programą lango apačioje atsirado raudona eilutė „error“ jūsų veiksmai? 4) Ką vadiname baziniais žodžiais,vardais? Kur jie „pirmojoje“ programoje? 5) Programos komandų pagrindinės klaviatūros kombinacijos norint: • Iškviesti „FILE“ komandų eilutę? • Programos vykdymas? • Greitas išsaugojimas? • Eilutės pradžia – pabaiga, programos viršus – apačia? • Langų formavimas ir keitimas? Antra pamoka. Kintamieji ir jų naudojimas Tikslas — supažindinti su programos kūrimo pradžia, duomenų tipo sąvoka. Išmokyti tinkamai priskirti ir aprašyti kintamuosius, kostantas ir žymas. Mokiniams paaiškinama: • Duomenų tipai; • Kintamieji, konstantos, žymos Paskalyje; • Priskyrimas; • Išvedimas ir formatai; • Skaitymas. program priskirti; var paros, valandu, minuciu: integer; realus:real; begin   paros:=5;   valandu:=paros*24;   minuciu:=valandu*60; realus:=1.123456789;   WriteLn('Valandu: ',valandu:45);   WriteLn('Minuciu: ',minuciu:45); WriteLn(‘Realus standartine israiska: ‘,realus); WriteLn(‘Realus nurodytu tikslumu: ‘,realus:5:5);   ReadLn; end. Klausydami instrukcijų mokiniai surenka elementarų pavyzdį (nusirašo nuo lentos) nagrinėdami paskalio komandas, kelis kartus įvykdę programą, raštu atsako į klausimus. Jei lieka laiko duodama daugiau pavyzdžių informacijos įsisavinimui. Klausimai: 1) Kaip suprantamas duomenų tipas? Kas yra skaliariniai ir struktūriniai duomenų tipai? 2) Kuo skiriasi kintamieji, žymės ir konstantos? Ar jie aprašomi tame pačiame programos skyriuje? 3) Priskirimo išraiška. Ką ir prie ko galime priskirti priskyrimo veiksmu? 4) Ar programuotojas gali nurodyti savo išvedimo formatą? Nurodyti realiojo skaičiaus 41,78456344 tikslumą, rezultatą su trimis skaitmenimis po kablelio. 5) Duomenų į programą įvedimo procedūra, kokiais atvejais ji naudojama? Trečia pamoka. Aritmetika Tikslas — Apibrėžti Paskalyje naudojamus aritmetinius veiksmus su skirtingais duomenų tipais. Išmokyti juos taikyti programose. Mokiniams paaiškinama: • Veiksmai su sveikaisiais skaičiais; • Veiksmai su realiaisiais skaičiais; • Veiksmai su simbolių eilutėmis; • Div ir Mod reiškiniai. Klausydami detalių paaiškinimų apie kekvieną procedūrą mokiniai surenka pavyzdžius (nusirašo nuo lentos). Paskui savarankiškai atlieka duotas užduotis, jei reikia, paaiškinama asmeniškai. Antra užduotis gali būti palikta namų darbams. Namų darbui duodamas programos algoritmas. Pvz.:Duota aritmetinė progresija, kurios skirtumas (d) lygus penkiems, o pirmasis narys (a1) lygus devyniems. Parašykite programą, kuri apskaičiuotų bet kurį pasirinktą sekos narį. N-asis narys apskaičiuojamas pagal formulę: an=a1+d*(n-1). program Aritmetine_progresija; var an,a1,d,n: integer; begin   a1:=9;   d:=5;   Write('Iveskite nario numeri: ');   ReadLn(n);   an:=a1+d*(n-1);   WriteLn(n,' - asis narys lygus: ',an);   ReadLn; end. Pvz.:Programa surenka duomenis apie asmenį klausdama, o po to tuos duomenis sujungia į vieną eilutę: program Eilutes; var asmuo: string;     vardas,amzius,tel,el: string; begin   WriteLn('***Atsakykite i klausimus***');   Write('Koks jusu vardas? '); ReadLn(vardas);   Write('Koks jusu amzius? '); ReadLn(amzius);   Write('Koks jusu telefonas? '); ReadLn(tel);   Write('Koks jusus el.pastas? '); ReadLn(el);   asmuo:=vardas+' yra '+amzius   +' amzius, tel.: '+ tel   +' ir el. pastas yra '+el;   WriteLn(asmuo);   ReadLn; end. Pvz.:Kintamojo tr reikšmė – triženklis skaičius. Parašykite algoritmą šio skaičiaus skaitmenų sumai rasti. program Trizenklis; var tr, s1, s2, s3, suma: integer; begin WriteLn('Sveiki! Iveskite trizenkli skaiciu'); ReadLn (tr); s1 := tr div 100; {pirmasis skaitmuo} s2 := tr mod 100 div 10; {antrasis skaitmuo} s3 := tr mod 10; {treciasis skaitmuo} suma := s1 + s2 + s3; WriteLn('Skaitmenu suma: ', suma); ReadLn; end. Užduotys: 1) Viena cigaretė kainuoja a litų. Jaunuolis per dieną surūko b cigarečių. Po kiekvienų rūkymo metų, surūkytų cigarečių dienos norma i užauga c cigarečių. Parašykite programą kuri apskaičiuotų, kiek pinigų žmogus pavers sveikatai kenksmingais dūmais per n metų (tarkime, kad metai turi 365 dienas, o norma padideja 10%). 2) Parašyti programą, kuri iš įvestų stačiakampio kraštinių ilgių (x ir y) apskaičiuotų: a) stačiakampio plotą S, (S=x*y); b) kvadrato, kurio plotas lygus šiam stačiakampiui, kraštinės ilgį (k), (k=(x+y)/2) 3) Nustatykite, su kokiomis a ir b reikšmėmis teisingos šios lygybės: a) a div 8 = 5; b) a * b div b = a. Ketvirta pamoka. Valdymas. Tikslas — Apibrėžti Paskalyje naudojamus valdymo sakinius, pateikti reikiamus ir aiškius algoritmus bei pavyzdžius. Išmokyti mokinius skirti sakinius ir naudoti juos tinkamose programos vietose. Mokiniams paaiškinama: • Nepilnas sąlyginis sakinys; • Pilnas sąlyginis sakinys; • Sudėtinis sąlyginis sakinys; • Išrinkimo sakinys; Užsirašę Paskalio valdymo sakinių algoritmus bei pavyzdžius, mokiniai bando rašyti parogramas pagal jiems duotas užduotis. Gauna uždavinį namų darbams. Algoritmai: Nepilnas sąlyginis sakinys: Pilnas sąlyginis: Sudėtinis sąlyginis: Išrinkimo sakinys: Pvz:.Jei įvedamas nulis, ekrane išvedamas žodis “nulis”: program Nulis; var x: real; begin   ReadLn(x);   if x=0 then WriteLn('Nulis');   ReadLn; end. Pvz:.Rasti didesnį skaitmenį iš dviejų įvestų. Jei skaitmenys vienodi, tada didesniu laikyti pirmąjį. program Didziausias; var sk1,sk2,max: real; begin   ReadLn(sk1,sk2);   if sk1>=sk2 then max:=sk1               else max:=sk2;   WriteLn(max);   ReadLn; end. Pvz:.Duoti kvadratinės lygties (bendras pavidalas a*x2+b*x+c=0) koeficientai - a, b, c. Rasti lygties šaknis, kai: a=-1, b=2, c=-2 (Ats.: realių šaknų nėra); a=1, b=1, c=-6 (Ats.: -3;2); a=1, b=2, c=1 (Ats.: -1); program Kvadratinis_trinaris; var a,b,c,d,x1,x2: real; begin  ReadLn(a,b,c);  d:=b*b-4*a*c;  if d>0 then    begin      x1:=(-b-Sqr(d))/(2*a);      x2:=(-b+Sqr(d))/(2*a);      WriteLn('x1=',x1:3:3);      WriteLn('x2=',x2:3:3);    end    else      if d=0 then        begin          x1:=-b/(2*a);          WriteLn('x1=',x1:3:3);        end        else WriteLn('Realių saknu nera');   ReadLn; end. Pvz:.Sakykime reikia įvestą pažymio skaičių įvertinti žodžiu: 10-puiku, 9-labai gerai it t.t. program Isrinkimas; var x: integer; begin   ReadLn(x);   case x of     10:WriteLn('Puiku!');     9:WriteLn('Labai gerai');     8:WriteLn('Gerai');     7:WriteLn('Neblogai');     6:WriteLn('Patenkinamai');     5:WriteLn('Prastai');     4:WriteLn('Blogai');     3,2,1:WriteLn('Dundukas');     else WriteLn('Tokio pazymio nebuna');   end;   ReadLn; end. Užduotys: 1) Parašyti programą kuri nustatytų ar ivestas skaičius yra dalus iš 7. 2) Pradiniai duomenys – trys skaičiai. Programa mažiausiam iš jų rasti? N.D.) Antros užduoties programą papildykite dialogo veiksmais ir išbandykite su kompiuteriu, kai pradiniai duomenys yra šitokie:   5     6    10   5     6      2 25    17    18 25    17    16 Stebėkite kokie sakiniai kokiu atveju yra atliekami. Tam panaudokite pažingsninį kompiliatoriaus režimą. Penkta pamoka. Ciklo sakiniai. Tikslas — Apibrėžti Paskalyje naudojamus ciklus ir jų reikšmę programose. Išmokyti juos tinkamai taikyti. Mokiniams paaiškinama: • Ciklas For; • Ciklas Repeat; • Ciklas While. Klausydami detalių paaiškinimų apie kekvieną procedūrą mokiniai surenka pavyzdžius. Paskui savarankiškai atlieka duotas užduotis, jei reikia, paaiškinama asmeniškai. Trečia užduotis gali būti palikta namų darbams. Namų darbui duodamas programos algoritmas. Pvz.: Bet kokį realų skaičių pakelkime bet kokiu sveikuoju laipsniu(skaičius pakeltas nuliu yra lygus vienetui): program Laipsnis; var sk,laips: real;     i,n: integer; begin WriteLn(‘ivesk skaiciu’);   ReadLn(sk); WriteLn(‘ivesk laipsni’); RadLn(n);   laips:=1;   if sk0 then     if n=0 then laips:=1            else for i:=1 to n do laips:=laips*sk   else laips:=sk;   WriteLn(sk,’pakeltas’,n’= ‘,laips:1:5);   ReadLn; end. Pvz.:Parašyti programą, kuri duotų užklausą - "Koks slaptažodis?" ir lauktų kol įvesite jį. Jei įvedėte neteisingai, tuomet pakartotų užklausą: program Slaptazodis; var zodis, slaptas: string[9]; begin   slaptas:='miau miau';   repeat     WriteLn('Koks slaptazodis?');     ReadLn(zodis);   until zodis=slaptas;   WriteLn('Teisingai');   ReadLn; end. Užduotys: 1) Rasti didesnį skaitmenį iš dviejų įvestų. Jei skaitmenys vienodi, tada didesniu laikyti pirmąjį. 2) Parašyti programą kuri skaičiuoja sveikųjų skaičių nuo m iki n kvadratų ir kubų sumą. 3) Suprogramuoti, kad įvedamas skaičius negalėtų būti neigiamas, ir surasti jo kvadratinę šaknį. program Didziausias; var sk1,sk2,max: real; begin   ReadLn(sk1,sk2);   if sk1>=sk2 then max:=sk1               else max:=sk2;   WriteLn(max);   ReadLn; end. program kvkbsuma; var m, n, skv, skb, i : integer; begin readln (m, n); skv := 0; skb := 0; for i := m to n do begin skv := skv + i * i; skb := skb + skv * i end; writeln (skv, skb : 5); readln; end. program kvsaknis; var x: real; begin Write('Iveskite skaiciu'); repeat ReadLn(x); if x=0; WriteLn('Saknis:',Sqrt(x):6:2); Readln; end. Šešta pamoka. Masyvai. Tikslas — Apibrėžti masyvų reikšmę ir svarbą. Išmokyti juos aprašyti ir pritaikyti mokinių rašomose programose. Mokiniams paaiškinama: • Kas yra masyvas ir kam jis naudojamas; • Kas yra indeksai; • Masyvo aprašas; • Vienmačiai ir dvimačiai masyvai; • Masyvų skaičiavimai. Klausydami detalių paaiškinimų apie kekvieną procedūrą mokiniai surenka pavyzdžius. Paskui savarankiškai atlieka duotas užduotis, jei reikia, paaiškinama asmeniškai. Trečia užduotis gali būti palikta namų darbams. Namų darbui duodamas programos algoritmas. Pvz.:Programa perskaito 5 skaičius, o sukeitus juos vietom išveda į ekraną. program Masyvai; type masyvas = array [1..5] of integer; var b: masyvas;     i: integer; procedure ivedimas; begin for i:=1 to 5 do   begin     writeln('iveskite 5 skaicius');     readln(b[i]);   end; end; begin ivedimas;   for i:=5 downto 1 do   WriteLn(b[i]:10); ReadLn; end. Pvz.: Rikiuojame masyvo elementus didejimo tvarka program rikiuoju; uses crt; const n=10; var a:array[1..n] of integer; min,i,ind,j,d: integer; begin clrscr; for i:=1 to n do read(a[i]); {ivedame masyvo elementus} for i:=1 to n-1 do begin min:=a[i]; d:=i; {isimename maziausiojo el indeksa} for j:=i+1 to n do {lyginame su sekančiu mas. elementu} if min>a[j] then begin min:=a[j]; {keitimas} a[j]:=a[d]; a[i]:=min; end; end; for i:=1 to n do write(a[i]:5); readkey end. Užduotys: 1) Duotas kintamųjų aprašas: var a: array [0 . . 7] of real; i: integer; r: real; Ar teisingi programos fragmentai? Jei ne, paaiškinkite, kodėl. a) i : = 7; b) i : = 0; c) I : = 1; d) a := r; a[i]: = 8; a [i] : = i -1; a[i] : = 7.1; a[r] : = 1.5; e) for i : = 10 to 17 do a[i-10] : = i; f) r := 0; for i := 0 to 8 do a[i] : =r; 2) Duotas kintamųjų aprašas: var a: array [1 . . 5] of integer; i, k: integer; Nustatykite, kokia bus masyvo elemento a [3] reikšmė atlikus programos fragmentą: a) for i := 1 to 5 do a[i] : =i; b) k : = 15; for i := 1 to 5 do a[i] : = k+ i; c) for i : = 5 downto 1 do a[i] : =i; d) k : = 1; for i : = 10 to 14 do begin a[k] : = i; k : = k + 1; end; 3) Duoti masyve skaičiai yra šie: 5 6 7 1 2 4 3 Mažiausią masyvo elementą pašalinkime. Rezultatas turi buti toks: 5 6 7 2 4 3 Septinta pamoka. Eilutės tipo kintamieji. Tikslas — Trumpai apžvelgti duomenų tipą string, apibrėžti svarbiausius eilučių panaudojimo būdus, veiksmus ir procedūras. Mokiniams paaiškinama: • Kas yra simbolių eilutės ir kam naudojama; • Eilutės aprašas; • Veiksmai su eilutėmis; • Funkcijos ir procedūros. • Duomenų skaitymas - įrašymas iš tekstinio failo. Pateikiami elementarus eilučių panaudojimo pavyzdžiai programoje. Mokiniams išklausius teorijos dalį bei atsakius į mokinių klausimus, duodamos paprastos užduotys medžiagai įsisavinti, namų darbams pateikiama kūrybinė - savarankiška užduotis. Pvz.:Programa Raidzkiek skaičiuoja įvairių įvestos teksto eilutės lotyniškų raidžių kiekius. Didžiosios ir mažosios raidės yra interpretuojamos vienodai: program Raidzkiek; type indeksas = 'A'..'Z'; {Didziuju raidziu tipas} masyvas = array [indeksas] of integer; var c, s :char; {Indeksas ir tiriamas simbolis} x : masyvas; {Raidziu skaitikliu masyvas} begin WriteLn ('Eiluteje ivestu simboliu skaiciavimas'); for c := 'A' to 'Z' do {Skaitikliu parengimo ciklas} x[c] := 0; WriteLn ('Iveskite teksto eilute'); While not EoLn do begin {Eilutes analizes ciklas} Read (s); s := Upcase (s); {Mazuju raidziu perkodavimas} if (s >='A') and (s ' ' do begin {kol nera tarpo}       b:=b + a[c];       Inc(c);     end;     WriteLn(b);         {isvedame gauta zodi}     Inc(c);   end; ReadLn; end. Užduotis: Savarankiškai nagrinėjant duotus pavyzdžius ir pamokos konspektą, parašyti programą kurioje būtų panaudotas string tipas ir duomenys būtų nuskaitomi (arba/ir įrašomi) iš data.txt failo. Nesugalvojus tinkamos programos galima perrašyti klasėje duotus pavyzdžius keičiant WriteLn('Iveskite eilute'),   ReadLn(a), į assign(bv, eil) čia bv – Paskalio bylos vardas, eil – simbolių eilutė, kurios reikšmė – diske saugomos bylos vardas. Aštunta pamoka. Išmoktos medžiagos pakartojimas konkurso forma. Tikslas — Priminti pagrindines Paskalio formuluotes, programų kūrimo principus. Siekti pamoką padaryti aktyvią ir idomią, suskirstyti mokinius grupelėmis ir surengti konkursą. Mokiniai suskirstomi grupelėmis pagal maždaug vienodą pažangumą po keturis, skatinant mokinių konkuravimą, išdalinamos lengvos užduotys. Grupelė išsprendusi visus uždavinius pirma laimi pirmą vietą ir t.t. Vertinama pažymiais. Užduotys: 1. Užrašyti šiuos reiškinius Paskalio programavimo kalboje: a) ; b) ; c) c; d) ; 2. Užrašyti šiuos reiškinius matematine išraiška: a) а/b/с; b) аb/с f) (a+b)/b + с; g) (a+b)/(b+с); 3. Kokios bus kintamųjų s ir k reikšmės įvykdžius šią sakinių seką: а) s := 14; b) s := 0; k := -3; k :=30; d := s + 1; d := k – 5; s := d ; k :=2*d; k := 2*s; s : = k – 100; 4. Kokios bus kintamųjų a ir b reikšmės įvykdžius šią sakinių seką а) а := 5.8; b) а := 0; b:=-7.9; b := -9.99; b := а ; b := а; а := b; а := b; 5. Parašyti programą: а) skaičiuojančią funkcijos у = 7х2 – Зх + 6 reikšmę. Kintamojo x reikšmė įvedama iš klaviatūros; b) skaičiuojančią funkcijos х = 12а2+ 7 а – 16 reikšmę. Kintamojo a reikšmė įvedama iš klaviatūros. 6. Parašyti programą skaičiuojančią kvadrato perimetrą. Kvadrato kraštinės ilgį įvesti iš klaviatūros. 7. Parašyti programą apskritimo skersmeniui rasti. Apskritimo spindulio reikšmę įvesti iš klaviatūros. 8. Parašyti programą apskaičiuojančią kubo tūrį ir šoninį paviršių.. Kubo briaunos ilgį įvesti iš klaviatūros. 9. Parašyti programą apskaičiuojančią apskritimo ilgį ir skritulio plotą. Apskritimo spindulio reikšmę įvesti iš klaviatūros. 10. Apskaičiuoti stačiojo trikampio įžambinę. Trikampio statinių ilgiai įvedami iš klaviatūros. 11. Apskaičiuoti stačiojo trikampio perimetrą. Trikampio statinių ilgiai įvedami iš klaviatūros. 13. Apskaičiuoti lygiašonio trikampio perimetrą. Lygiašonio trikampio pagrindo ir aukštinės ilgis įvedama iš klaviatūros. 14. Apskaičiuoti stačiakampio perimetrą ir jo įstrižainę. Stačiakampio kraštinių ilgiai įvedami iš klaviatūros. 15. Iš klaviatūros įvedami du skaičiai. Apskaičiuoti jų sumą, skirtumą, sandaugą ir dalmenį. 16. Apskaičiuoti stačiakampio gretasienio tūrį ir šoninį paviršių. Gretasienio briaunų ilgiai įvedamas iš klaviatūros. 17. Iš klaviatūros įvedamas realus skaičius а. Atlikus tik daugybos operacijas, apskaičiuoti: а) a4 (du kartus vykdoma daugybos operacija); b) a6 (tris kartus vykdoma daugybos operacija); c) а7 (keturis kartus vykdoma daugybos operacija); d) а8 (tris kartus vykdoma daugybos operacija); e) а9 (keturis kartus vykdoma daugybos operacija); 18. Iš klaviatūros įvedamas atstumo ilgis centimetrais. Nustatyti kiek tai sudaro metrų. 19. Iš klaviatūros įvedama kūno masė kilogramais. Nustatyti kiek tai sudaro centnerių. 20. Iš klaviatūros įvedama kūno masė kilogramais. Nustatyti kiek tai sudaro tonų. 21. Iš klaviatūros įvedamas atstumas metrais. Nustatyti kiek tai sudaro kilometrų. 22. Iš klaviatūros įvedamas dviženklis skaičius. Gauti skaičių, sukeitus duoto skaičiaus skaitmenis vietomis. 23. Iš klaviatūros įvedamas triženklis skaičius. Užrašyti duotą skaičių atvirkščia tavarka. 24. Iš klaviatūros įvedamas triženklis skaičius. Pirmąjį skaičių iš kairės parašysime gale. Užrašyti gautą skaičių. 25. Iš klaviatūros įvedamas triženklis skaičius. Paskutinįjį skaitmenį perkelti į priekį. Užrašyti gautą skaičių. 26. Iš klaviatūros įvedamas triženklis skaičius. Užrašyti gautą skaičių pakeitus pirmąjį skaitmenį su antruoju. 27. Iš klaviatūros įvedamas triženklis skaičius. Užrašyti gautą skaičių pakeitus antrąjį skaitmenį su trečiuoju. 28. Iš klaviatūros įvedamas keturženklis skaičius. Rasti. a) skaičių užrašyti atvirkščia tvarka. b) gauti skaičių, sukeitus vietomis du pirmuosius skaitmenis su ir dviem paskutiniais skaitmenimis. c) gauti skaičių, sukeitus skaitmenis vietomis: pirmą su antru, trečią su ketvirtu. d) gauti skaičių, sukeitus skaitmenis vietomis: antrą su trečiu. 29. Duotas natūrinis skaičius п (n > 9). Rasti vienetų skaičių. 30. Duotas natūrinis skaičius п (n > 99). Rasti dešimčių skaičių. 31. Duotas natūrinis skaičius п (n > 99). Rasti šimtų skaičių. 32. Duotas natūrinis skaičius п (n > 999). Rasti tūkstančių skaičių.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!