Joninės (senieji istoriniai šaltiniai dar vadina Rasos, Kupolių vardu) senų žmonių atsiminimuose buvo viena didžiausių kalendorinių švenčių. Dar XVI – XVIII amžiuje jas šventė nuo gegužės pabaigos iki pat birželio galo ar bent trečiąjį birželio dešimtadienį. Tik praėjusio šimtmečio pabaigoje ją imta švęsti birželio 24 dieną, t. y. sutapatinta su švento Jono diena. Ilgiausios dienos švenčių apeigos buvo glaudžiai susijusios su darbiniais papročiais bei mitologiniais vaizdiniais; dėmesys čia buvo nukreiptas į derliaus apsaugojimą nuo stichinių nelaimių – juk birželio pabaigoje prasidėdavo didelės kaitros ir perkūnija su žaibais bei krušomis arba didelės sausros, neretai sunaikindavusios javus1.
Senovės lietuviai tikėjo mitologinėmis būtybėmis, ypač raganų pikta valia, tad dar šventės išvakarėse mėginta apsiginti nuo jų. Vieni ant tvorų prieš tvarto duris prikaišiodavo dagių, dilgėlių arba tvarto duris apkaišydavo šermukšnio šakomis (šermukšniams lietuvių tikėjimuose teikiama apsauginė galia), kad einančios prie gyvulių raganos susibadytų. Dusėtiškiai tvarto duris užremdavo akėčiomis, o prie slenksčio padėdavo veidrodėlį ir klumpes tikėdamiesi, kad save pamačiusi ragana pasibaisės, o bėgdama užkliūs už klimpių ir kojas išsisukinės. Kiti apie Žeimelį raganoms išbaidyti uždegdavo kūlį ir eidavo aplink namus ir laukus.
Joninių išvakarėse iki vidurnakčio moterys turėdavo užbaigti vaistažolių rinkimo sezoną, nes veliau, augalams pražydus, vaistažolės netekdavo gydomosios galios. Šis procesas dar vadinamas kupoliavimu. Kupolės tais laikais turėjo didžiulę reikšmę. Visų pirma, tai vaistažolės. Ypač vertinama jonažolė, kuri pagydidavo net nuo 100 ligų. Taip pat tikėta antgamtine jų galia. Surinktas ,,žoles degindavo lauže, kad javai nebūtų žolėti“2. Kupolės pranašaudavo ir ateitį. Iš devyneriopų žolių (kupolių) nupynusios vainikus, merginos juos per galvą mesdavo į medį. ,,Iš kelinto karto užmeta, po tiek metų ištekės“. Taip pat ,,vainikus dėjosi po pagalvę, norėdamos susapnuoti išrinktąjį“3. Be to, tikėta apsaugine jų galia. Kad apsaugotų nuo gaisro, piktų jėgų, jomis puošdavo namus, kaišiodavo pastoges. ,,O moterys ant stogo mesdavo devynerių žolių puokštę“4. ,,Pakankamai gėlių prisirinkusios mergaitės grįždavo ir dainuodamos apvainikuodavo ilgą...
Šį darbą sudaro 2342 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Kiti darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!